Iki antžeminės analoginės televizijos išjungimo liko mažiau nei šimtas dienų, tačiau gyventojai vangiai „skaitmenizuojasi“. Daugelis gyvena atostogų nuotaikomis ir net negalvoja, kad iš karto po Seimo rinkimų vietoj mėgstamos laidos gali išvysti tik krintančias snaigutes.
Skaitmenizacijos šimtadienis
Panevėžio apskritis iš visų regionų išsiskiria tuo, kad kone 74 proc. gyventojų dar nežino, kuo ir kaip pakeis išjungiamą analoginę televiziją. Paskutinei minutei visus reikalus atidėliojantys panevėžiečiai bus priversti ne tik stumdytis didžiulėse eilėse arba pirkti tik tai, kas liko, bet gresia likti ir visai be televizijos.
TEO skaitmeninės televizijos ekspertas Egidijus Steponavičius teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai vis dar delsia „skaitmenizuotis“ – per mažai informacijos, kaip pasirengti perėjimui prie skaitmeninės televizijos ir įprotis viską atidėlioti paskutinei minutei. Gyventojai turi kelis pasirinkimus, bet tai padaryti turi suskubti iki tos dienos, kai iš televizijos ekranų pasigirs tik šaižus garsas.
„Didžiausia bėda, kad nepaaiškinama, kodėl reikia išjungti analoginę televiziją. Naujosios technologijos prisitaikė prie besikeičiančių šiuolaikinės visuomenės poreikių, todėl ir Europos Sąjungos valstybės sutarė, kad iki 2012-ųjų pabaigos atsisakys analoginės televizijos, kuri yra ekonomiškai neefektyvi: į tą patį diapazono ruožą galima sutalpinti ne 4-6 signalus, o 40. O atsilaisvinę dažnio ruožai galės būti skirti mobiliajam internetui ir kitiems televizijos kanalams“, – teigė E.Steponavičius.
Anot skaitmeninės televizijos eksperto, kai kurios šalys jau dabar žiūri tik skaitmeninę televiziją. Vienoms perėjimas prie skaitmeninės televizijos buvo gana sklandus, o kitose šalyse kilo ir nemaža pasipiktinimo banga.
Kitų šalių pavyzdys yra puiki pamoka ir lietuviams. Kaimyninėje Latvijoje analoginės televizijos buvo atsisakyta jau prieš dvejus metus.
Latviai televizijos priedais prekiaujančias parduotuves užplūdo paskutinėmis dienoms. Tokiam gausiam pirkėjų antplūdžiui nebuvo pasirengta, tad daugelis, stumdęsi ilgose eilėse, buvo priversti šturmuoti Latvijos pasienyje įsikūrusias Lietuvos miestelių parduotuves ar kelias savaites laukti, kol bus papildytos televizijos priedėlių atsargos.
„Mūsų valdžia nusprendė niekur neskubėti – analoginę antžeminę televiziją išjungti 2012-ųjų pabaigoje, o iki to laiko gyventojus informuoti, ką ir kaip daryti. Todėl lietuviai gali neskubėdami pasirinkti, kokiu būdu žiūrės skaitmeninę televiziją, tačiau paskutinės minutės laukti negalima“, – pabrėžė E.Steponavičius.
Atidėlioja paskutinei minutei
Visai neseniai atliktų tyrimų duomenys atskleidžia, kad dauguma gyventojų žino, kad nuo šių metų lapkričio analoginės antžeminės televizijos nebematys, tačiau ne visi žino, kokie galimi pasirinkimai.
Birželį analogine antžemine televizija Lietuvoje naudojosi maždaug 21 proc. namų ūkių, o Panevėžio apskrityje daugiau kaip 35 proc. Bauginamai atrodo ir skaičiai, kad 74 proc. Panevėžio apskrities gyventojų, ypač kaimiškose vietovėse, dar nežino, ką pasirinks po analoginės televizijos išjungimo ir kada priims tokį sprendimą.
Vadinasi, rugsėjo spalio mėnesiais net dešimt kartų daugiau, tai yra net 90 tūkst. per mėnesį namų ūkių, pirks įrangą skaitmeninei televizijai žiūrėti arba mokamos televizijos paslaugą. O tai reiškia, kad bus neišvengta grūsčių televizijos priedėliais prekiaujančiose parduotuvėse, trūks žmogiškųjų išteklių ir bus daug nepatenkintųjų tokia padėtimi.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite liepos 25 d. „Sekundėje“.
