Leonardas da Vinčis, nutapęs bene paslaptingiausią – Monos Lizos – šypseną, galėtų būti laikomas ir vienu iškiliausių Renesanso mokslininkų, jei būtų skelbęs savo anatomijos tyrimų rezultatus. Šie jo tyrimų rezultatai buvo paskelbti tik 1900-aisiais, juos tik tuomet įvertino mokslo pasaulis.
Paroda apie tai atidaroma Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose.
„Leonardas da Vinčis – anatomas“ – taip pavadinta paroda, kurioje eksponuojami 87 piešiniai. Yra žinoma, kad L. da Vinčis buvo ir tyrėjas, bet jeigu jo tyrimai būtų skelbiami tada, kai gyveno Renesanso genijus, jis būtų pripažintas vienu iškiliausių savo meto mokslininkų, o jo vardas dabar būtų tariamas šalia tokių kaip Galilėjus ar Niutonas.
Nedaug kam žinoma, kad L. da Vinčis atliko 30-ies kūnų skrodimus, tyrinėjo jų anatomiją ir tai fiksavo užrašuose bei piešiniuose, bet jų niekada neskelbė.
„Žmogaus anatomijos studiją pirmas paskelbė flamandų anatomas A.Vesalius 1543 metais, tai jau kita karta. Jeigu savo tyrimus būtų paskelbęs Leonardas, jis būtų pirmas ir būtų minimas šalia tokių vardų kaip Galilėjus ar Niutonas.
Dabar žinome, kad jis didis dailininkas, laisvalaikiu užsiėmęs tyrimais, bet, kaip rodo paroda, jo darbai anatomijos srityje labai svarbūs“, – sako Karalienės galerijos Bakingamo rūmuose kuratorius Martinas Kleitonas.
Tiesa, L. da Vinčio tyrimų varomoji jėga buvo menas, jis norėjo, kad jo kūriniai būtų kuo arčiau tikrovės.
Viename piešinyje išlikęs ir L. da Vinčio piršto antspaudas.
LRT INF.
