Akupunktūros žinovė gydytoja Danguolė Vasiliauskienė kiekvieno žmogaus kūne gali parodyti vietą, vadinamą ilgo gyvenimo tašku. Ją nuolat masažuojantiems yra vilties sulaukti šimto ir daugiau metų.
Padėti pačiam sau
Legenda, o gal tikrove grįstas pasakojimas, kad liečiant, spaudant, badant tam tikrus kūno taškus galima pasveikti, gimė tada, kai prieš keturis tūkstančius metų vienas Kinijos valstietis netikėtai atsikratė ligos. Dirbdamas laukuose jis netyčia trenkė kauptuku į kojos tarpupirštį ir nuo tos dienos pamiršo nuolat kamavusį galvos skausmą.
Apie tą nutikimą sužinojęs imperatorius sukvietė išminčius ir prisakė jiems išaiškinti, kaip šis metodas veikia. Po ilgų tyrimų buvo surasta 700 kūno taškų, kuriuos liečiant veikiami tam tikri kiekvieno žmogaus organai.
Šią istoriją papasakojo viena iš akupunktūros pradininkių Lietuvoje, gydytoja reabilitologė Danguolė Vasiliauskienė. Puikiai atrodanti į aštuntą dešimtį įkopusi gydytoja Panevėžyje lankėsi drauge su savo vyru, jau devintą dešimtį skaičiuojančiu medicinos mokslų daktaru, fitoterapeutu Juozu Vasiliausku.
Prieš 47 metus šeimą sukūrusi, tris sūnus užauginusi medikų pora – sveikuolių judėjimo Lietuvoje pradininkai, sveikos gyvensenos propaguotojai, parašę nemažai vertingų knygų.
„Padėk sau ir būsi sveikas“, „Gamtos vaistinė“, „Ilgo gyvenimo paslaptys“ – tai tik keletas knygų, kurias išleido D. ir J. Vasiliauskai.
Prie švietėjiškos sveikatinimo veiklos prisideda ir jų sūnus medicinos mokslų daktaras Andrius Vasiliauskas. Gydytojai vienu balsu tvirtina, kad žmogaus, norinčio ilgai gyventi ir išlikti stipriu, kūnas, protas ir dvasia privalo išlaikyti pusiausvyrą.
Sutrikus energinės apytakos pusiausvyrai, sveikatos nebus. O kai nėra sveikatos, sunku kalbėti apie laimę – jausmą, kurio siekiame kiekvienas.
Vienas svarbus taškas
D. Vasiliauskienė akupunktūros paslapčių mokėsi Maskvoje, Kijeve, Leningrade, Rygoje, turi daugelio metų darbo ligoninėje, poliklinikoje praktiką.
Ji Vilniaus gydytojų tobulinimosi universitete dėstė akupunktūrą ir iki šiol skaito paskaitas.
Susidomėjusiesiems akupunktūra gydytoja pasakoja apie kūnu vingiuojančius meridianus – juostas, kuriomis teka energija. Tose juostose ir išsidėstę taškai – juos liečiant galima pasiekti puikių rezultatų, atsikratyti daugelio negalių ir ligų.
Akupunktūra – tai dūrimas adatomis. Tam naudojamos specialios iš įvairių metalų pagamintos, kartais auksinės adatos. Tačiau akupunktūros taškai gali būti ir šildomi, veikiami lazeriu ar kitu šviesos šaltiniu, masažuojami.
D. Vasiliauskienė sako, kad net ir nežinant taškų išsidėstymo, trinant delnus, spaudant plaštakas, riešus, tarpupirščius galima suteikti organizmui jėgų, atitolinti senatvę.
Kiekvienas žmogaus organas intensyviausiai dirba tam tikru paros laiku. Energijos apytakos ratas sukasi visą parą ir pagal kiekvieno organo veiklos intensyvumą surandami organus atitinkančios taškų grupės meridianai ir juose esantys taškai.
Vieną svarbų tašką tenka masažuoti nuolat. Atsisėdus tiesiai ant kėdės, delnu išskėstais pirštais reikėtų apgobti kelio girnelę. Maždaug ten, kur baigiasi bevardis pirštas, po kelio girnele ir yra ilgaamžiškumo taškas, kuri nuolat masažuodami žmonės turi galimybę sulaukti ilgų metų.
Dvylika meridianų
Pasak D. Vasiliauskienės, pirmasis meridianas yra plaučių, jis aktyviausiai veikia nuo 3 iki 5 valandos ryto. Ankstį atsikėlus reikėtų neskubėti apsirengti, o pavaikščioti be drabužių, paskui tinka eiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, jei galima, pavaikščioti basam.
„Ne veltui sakoma, kad anksti kėlęs nesigailėsi, sveikatai tai naudinga“, – sako gydytoja.
Antrasis – storojo žarnyno meridianas, yra veiksmingiausias 5–7 valandą ryto. Tuo metu labai svarbu eiti į tualetą, išsituštinti.
„Kiek kartų valgome, tiek geriausia ir tuštintis. Užsilaikę viduriai sveikatai labai kenksmingas veiksnys, galintis sutrikdyti viso organizmo veiklą“, – pabrėžia D. Vasiliauskienė.
Trečiasis – skrandžio meridianas, aktyviausias nuo 7 iki 9 valandos, tuomet labiausiai tinka valgyti pusryčius, pirmiausia, aišku, nuvalius liežuvį, išsiplovus burną. Tinka aliejaus gurkšnelį pateliūskuoti, o paskui išspjauti kartu su per naktį susikaupusiomis apnašomis.
Toliau – blužnies meridianas, jo veikla aktyviausia 9–11 valandomis, tuo metu, jeigu viskas iki tol atlikta teisingai, žmogus turi jaustis gerai, sėkmingai dirbti.
11–13 valandos skiriamos širdies meridianui. Tuo metu energija jau senka, norisi kažko tonizuojamo, gaivinamo. Tačiau gydytoja perspėja: „Neskubėkite gerti kavos. Geriau lengvai pasimankštinti, patrinti delnus, masažuoti pirštų galus, širdies darbui gerinti – mažylių pirštų vidines puses.“
13–15 valandomis plonojo žarnyno metas, tuo metu laikas pietauti, prieš tai atsigėrus skysčių. Jokiu būdu negalima gerti po valgio, reikia bent pusę valandos, dar geriau valandą, palaukti.
15–17 valandomis ateina šlapimo pūslės ir stuburo metas, organizmas intensyviai savinasi maisto medžiagas. Jeigu šlapimo pūslė nepašalina medžiagų apykaitos produktų, druskos nusėda tarp stuburo slankstelių esančiuose diskuose, sąnariuose.
17–19 valandomis veiksmingiausias inkstų meridianas, rodantis paveldėtą, prigimtinę energiją. Tų, kurie tuo metu jaučiasi gana žvalūs ir energingi, energinė sistema veikia nepriekaištingai.
Nuo 19 iki 21 valandos tęsiasi kraujagyslių ir perikardo meridiano laikas. Šiuo metu reikėtų susirinkti visai šeimai, susitikti su draugais, pasidalinti dienos džiaugsmais, pabūti kartu su savaisiais.
Vadinamasis trijų kūno dalių – krūtinės, pilvo, mažojo dubens – meridianas aktyvus nuo 21 iki 23 valandos. „Įpusėjus šio meridiano laikui jau reikėtų užmigti“, – sako gydytoja.
Nuo 23 valandos prasideda kepenų ir tulžies pūslės laikas. Žmogus miega, ilsisi, o tuo metu jo smegenys analizuoja dienos metu gautą informaciją, skirsto ją.
Vertingoji kiaulpienė
Vienuolikos knygų, kelių dešimčių straipsnių autorius Juozas Vasiliauskas pažintį su žolelėmis pradėjo ir gydomąją jų galią suprato Sibire.
„Augalai ten tokie vešlūs, kad einant pievomis sultys per batus bėgdavo“, – pasakojo mokslų daktaras.
Noras būti gydytoju, pažinti augalus J. Vasiliauską lydėjo nuo jaunų dienų. Kauno medicinos universitete jis įgijo farmacininko specialybę, o pradėjęs dirbti vaistinėje daug dėmesio skyrė ir vaistažolėms.
Apie vaistažoles J. Vasiliauskas rašė ir disertaciją. Jo pastangomis buvo įkurtas Fitoterapijos centras.
„Ritualas rinkti augalus, vartoti juos dabar sumenkintas. Iš tikrųjų norint gydyti, stiprintis augalais, reikia žinoti ir kaip juos teisingai rinkti, kaip džiovinti, saugoti, vartoti“, – pabrėžė gydytojas.
J. Vasiliauskas akcentuoja, kad vaistažolių rinkimas ir paruošimas yra labai didelis mokslas, negalima to daryti bet kaip.
„Būtų geriausia, jei žolelėmis prekiautų tik vaistinės, o gydymą skirtų fitoterapijos specialistai, nusimanantys apie tai, kaip kokios vaistažolės veikia“, – mano medikas.
Jis priminė, kad vienas iš vertingiausių augalų yra kiekvienoje sodyboje auganti kiaulpienė.
„Kokia didžiulė nauda būtų organizmui, jeigu pavasarį kasdien suvalgytume po dešimt jaunų kiaulpienių lapų. Nereikia bijoti kartumo, jis naudingas“, – sako J. Vasiliauskas.
Ne tik kiaulpienės, bet ir dilgėlės, garšvos ir kitos vadinamosios piktžolės daug vertingesnės už mūsų daržuose auginamas salotas. Šios žolės stiprina organizmą, suteikia jėgų.
Sveikai ir ramiai
J. Vasiliauskas, vienas iš pirmųjų sveikos gyvensenos propaguotojų, ir dabar negaili patarimų visiems sveikai gyventi norintiems žmonėms. Jis pataria pradėti nuo mitybos – nebedėti į organizmą kaip į maišą visko, kas papuolė. Jis pataria du kartus per metus pagerti kiaulpienių, varnalėšų šaknų ir šlamučio žiedų mišinio arbatos, po puodelį prieš valgį.
„Ypač svarbu valgant gerai viską sukramtyti. Ir mėsos per daug nereikia, juk nuo jos rūgštėja organizmas. O rūgštys – kaip rūdys, nuo jų gyvenimas trumpėja“, – pataria gydytojas.
Dar vienas stiprios sveikatos garantas – pozityvus mąstymas.
„Sveikiausia nesukti sau galvos kur nereikia, kur negali nieko pakeisti. Kiek žmonės sukaupia pykčio ir gadina sveikatą dėl visiškų niekų“, – sako fitoterapeutas ir primena dar vieną dalyką – teisingą kvėpavimą.
Gyvenimui pailgti gydytojas siūlo naudotis specialiu kvėpavimą gerinančiu ir organizmą stiprinančiu Frolovo aparatu. Jie su žmona, sako, tokį naudojantys. Kasdien pakvėpuojant tuo aparatu susitvarko kraujotaka, mažėja sunkių ligų pavojus.
„Saikingai valgyti, daug judėti, nesinervinti“, – tris svarbias sveikatos taisykles pakartoja medicinos mokslų daktaras.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
