Kol kas kabelinės televizijos iš interneto paslaugų teikimo gauna maždaug triskart mažiau pajamų nei iš televizijos programų retransliavimo, bet rinkos dalyviai prognozuoja, kad artimiausiais metais šių sričių pajamos supanašės.
“Tendencija yra ta, kad pajamų dalis už retransliavimą kasmet mažėja. Šiemet arba kitais metais pajamos iš interneto susilygins su pajamomis iš retransliavimo veiklos”, – trečiadienį surengtoje Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos (LKTA) spaudos konferencijoje sakė “Balticum TV” generalinis direktorius Virginijus Jurgelevičius.
LKTA duomenimis, pernai iš interneto paslaugų teikimo
šalies kabelinės televizijos gavo apie 18 mln. litų (palyginamųjų duomenų LKTA
neturi). Televizijų pajamos iš retransliavimo veiklos pernai išaugo 5 proc. –
iki 61 mln. litų.
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Tomo Lamanausko, didėja kabelinių televizijų pajamos tiek iš interneto, tiek ir iš fiksuotosios telefonijos paslaugų.
“Duomenų perdavimo ir balso paslaugų rinkos dalys didėja. Plačiajuosčio interneto rinkoje kabelinės televizijos tampa labai rimtais žaidėjais – turėdami maždaug 25 proc. šios rinkos, jie šią dalį sėkmingai išlaiko”, – teigė T.Lamanauskas.
Pasak jo, tokią situaciją lėmė išplėtota kabelinių televizijų infrastruktūra.
Fiksuotojo ryšio srityje ambicingus planus puoselėja 12 kabelinių televizijų vienijanti įmonių grupė “Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” (NTT), neskelbianti iš šios veiklos gaunamų pajamų. “Tikimės tapti didžiausiu alternatyviu fiksuotojo ryšio paslaugų teikėju”, – sakė NTT direktorius Vidas Pukėnas. Telefono ryšio paslaugas teikia 10 LKTA narių.
Lietuvos kabelinės televizijos turi apie 320 tūkst. prijungtų butų, LKTA skaičiavimais, apie 850 tūkst. žiūrovų. Šalyje yra 55 kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės (MDTV) televizijos operatoriai, 39 kabelinės televizijos operatoriai teikia interneto paslaugas. Kabelinių televizijų teikiamu internetu naudojasi daugiau kaip 40 tūkst. vartotojų.
ELTA
