Ar dažnai skaitote punktus sąlygų, su kuriomis sutinkate paspausdami „I agree“ programos įdiegimo metu? Aš taip pat ne. O gal reikėtų. Dažnai tai darydami vos neparduodame sielos to produkto gamintojui. O iš tiesų tai gana dažnai kompanijos įdiegdavo į savo produktus šnipinėjančią ar reklaminę programinę įrangą, dėl kurios naudojimo daugelis vartotojų sutikdavo įdiegimo metu. Šioje neaiškioje srityje daugelis kompanijų uždirbdavo nemažą pelną. Mūsų visų laimei, tokių kompanijų mažėja ir pagaliau darosi aišku kas yra tikroji šnipinėjanti programinė įranga („šnipvėr“) ir prieš ką turėtume kovoti tiek mes, tiek „anti-spyware“ programų kūrėjai.
Išleidus naujus įstatymus (JAV), ženkliai sumažėjo tokių kompanijų, be to, kitos tiesiog buvo išstumtos iš rinkos geresnių produktų. Nors šie neaiškūs gamintojai (tiekdavę ir produktus, ir šnipinėjančias programas) jau palieka savo pozicijas, visiškai piktavaliai (tiekiantys tik šnipinėjančią įrangą) lieka ir yra tvirtai įsitvirtinę savo srityje.
Ari Schwartz, Demokratijos ir technologijų centro direktorius, pranešė, kad ženkliai padaugėjo vartotojų klaviatūra įvedamus duomenis šnipinėjančių programų bei patvirtino, kad „nėra abejonės jog tai daroma dėl pinigų“.
Demokratijos ir technologijų centras vadovauja „Anti-spyware“ koalicijai, kurią šiemet jau papildė America Online, Dell ir Microsoft korporacijos.
Teisingumo departamentas pasirėmęs naujaisiais įstatymais jau baigė 11 bylų, kurių bendra išrašytų baudų vertė siekė 300 tūkstančių JAV dolerių. Daugelis kitų bylų dar yra tiriamos.
Kovoje prieš šnipinėjančią programinę įrangą pagaliau aiškūs oponentai
Vis mažiau kompanijų savo produktus užpildo programine įranga su neaiškia paskirtimi.
