Lietuvoje sukurtas pirmasis palydovas „LitSat-1“ jau gruodį bus pakeltas į tarptautinę kosminę stotį. Lietuviško palydovo kūrimas ir paleidimas atverčia naują šalies istorijos lapą. Svarbu ne tik tai, kad pagaliau įžengsime į kosmosą, bet ir tai, kad kuriant šį palydovą susivienijo gausios mokslo, verslo ir visuomenės pajėgos.
Atveria kelią inovacijoms
Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis šalyje kosminis palydovas „LitSat-1“ jau gruodį bus pakeltas į tarptautinę kosminę stotį. Pirmą kartą iš kosmoso platybių nuskambės Lietuvos žmonių išrinkti trys lietuviški žodžiai. Net neabejojama, kad palydovo kelionė į kosmosą šalies mokslininkams atvers kelius išbandyti inovatyvias technologijas ir valdyti nanopalydovus bei kurti jų sistemas.
Lietuvos kosmoso asociacijos direktoriaus Vidmanto Tomkaus teigimu, lietuviško palydovo kūrimas ir paleidimas atverčia naują šalies istorijos lapą. Svarbu ne tik tai, kad lietuviai pagaliau įžengs į kosmosą, bet ir tai, kad kurti šį palydovą susivienijo gausios mokslo, verslo ir visuomenės pajėgos.
„Suradome būdus, kaip bendradarbiauti universitetams, įmonėms ir visuomenei. Jeigu palydovas veiks, tai bus labai gražus susitelkimo pavyzdys“, – pabrėžė V. Tomkus.
Anot Lietuvos kosmoso asociacijos direktoriaus, mintis, kad Lietuvai reikėtų sukuri savo palydovą ir paleisti jį į kosmosą, kilo dar prieš kelerius metus lankantis NASA centre Kalifornijoje. Lietuviams teko stebėti, kaip Standfordo universitete kuriami mažieji palydovai.
Tikėjimą, kad šiuo keliu turi žengti ir mūsų šalis, dar labiau sustiprino mokslininkų delegacija iš NASA. Be to, dviejų universitetų absolventai gavo unikalią galimybę stažuotis NASA centre.
„Idėją kurti savo palydovą brandinome kelerius metus. Pagaliau matome tikrą palydovą, kuris jau gruodžio 15-ąją kils į tarptautinę kosminę stotį“, – kruopštaus darbo rezultatais džiaugėsi asociacijos vadovas.
Nors palydovo paleidimo data gali keistis, priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų nenumatytų aplinkybių, tačiau tikimasi, kad tai įvyks dar šiemet.
Naujas istorijos puslapis
V. Tomkaus teigimu, per dvidešimt metų raketos ir palydovai nelabai pasikeitė, nors technologijos sparčiai tobulėjo. Didieji palydovai sveria 4–6 tonas, o jų tarnavimo laikas – 15–18 metų.
Per tiek laiko technologijos pasensta, o palydovo gaminimo išlaidos siekia šimtus milijonų dolerių. Net tokia galinga valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos dėl ribotų finansinių galimybių raketos nešėjos kūrimą patikėjo privačioms kompanijoms.
Jau sukurtos dvi tokios nešėjos, viena iš jų į kosmosą pakels ir lietuviškąjį palydovą. Net neabejojama, kad artimiausiu laiku į kosmosą kils ne tik kroviniai ir astronautai, bet ir turistai.
„Mažieji palydovai gerokai pigesni ir drąsesni, gali išbandyti pačias naujausias technologijas. Lietuviško palydovo tikslas bus bet kuriuo momentu stebėti bet kurią pasaulio vietą. Nors matyti žmogaus veido negalėsime, bet mašinas, aukštesnius kaip metro statinius tikrai pastebėsime“, – pasakojo V. Tomkus.
Lietuviškas palydovas iš kitų išsiskirs tuo, kad į kosmosą transliuos tris lietuviškus žodžius, kurie bus pasiųsti iš Žemės. Visi Lietuvos žmonės gali siūlyti žodžius ir vėliau bus išrinkti trys patys svarbiausi ir gražiausi lietuvio ausiai.
Planuojama, kad jau po keturiasdešimties minučių, kai iš kosminės stoties išvestas palydovas nuo jos bus nutolęs kelis kilometrus, įsijungęs degiklis nudegins poledinės žūklės valu pririštas tris antenas ir bus galima gaudyti signalą.
Palydovas skries maždaug 4–5 km per valandą greičiu ir per parą apsisuks aplink Žemės rutulį. Lėtėjant greičiui, maždaug po pusmečio jis pateks į atmosferą ir sudegs.
Kosmoso technologijas taikys praktiškai
Pasak V. Tomkaus, kuriant lietuvišką palydovą buvo panaudota daug inovatyvių sprendimų: saulės baterijos, valdymo sistema, procesoriaus plokštė, daugybė daviklių. Dalis technologijų buvo sukurtos Lietuvoje, kai kurios – jau laiko patikrintos kitų šalių inovacijos.
„Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti visą sistemą. Mokslininkai dažnai kuria kokį nedidelį elementą, bet kad šis veiktų sistemoje, pritrūksta pinigų, valios, o kai kada – ir paraginimo.
2015 m. planuojame sukurti daug galingesnį palydovą, todėl dabar pagrindinis tikslas yra išmokti palydovą valdyti erdvėje. Jo sistema orientuoja jį pagal šiaurę ir pietus, antroje misijoje norėsime jį pasukti, o ilgainiui ir išmokti nugabenti į pasirinkta vietą“, – ateities perspektyvas atskleidė V. Tomkus.
Vienas iš lietuviško palydovo kūrėjų teigė, kad prie šio projekto tiesiogiai prisidėjo apie dvidešimt žmonių, o vienas iš laimėjimų yra tas, jog kuriami realūs darbai.
Laimėjimus kosmoso srityje netrukus bus galima pritaikyti ir realiame gyvenime, pavyzdžiui, iš kosmoso stebėti, kaip juda krovinys, ar yra saugu, ar palaikoma tinkama temperatūra, kokios aplinkos sąlygos.
„Mes esame pajėgūs kurti inovatyvias technologijas. Lietuviško palydovo projekto kaina – apie 100 tūkst. dolerių. Tai nemažai, bet žvelgiant globaliai – nėra daug. Mūsų sukurtą visą sistemą bus galima pritaikyti ir realiame gyvenime. Lietuva, nors ir maža, bet potencialo turi“, – įsitikinęs Kosmoso asociacijos direktorius.
Lina DRANSEIKAITĖ
