Konservatoriai, tiriantys konkurso skaitmeninio radijo ryšio sistemai pasienyje įdiegti aplinkybes, paprašė Vyriausybės ir policijos vadovų paaiškinti šio konkurso tikslingumą.
Praėjusią savaitę Seimo Tėvynės sąjungos frakcija sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išsiaiškinti tarptautinio konkurso skaitmeninio radijo ryšio sistemai pasienyje įdiegti aplinkybes. Šį konkursą pagal PHARE remiamą maždaug 4,5 mln. eurų (15,5 mln. litų) vertės projektą rengia Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Konkurso sąlygose nurodyta, kad radijo įranga turėtų
veikti 380-385 MHz dažniu, kuris nesiderina su šiuo metu naudojamos ir jau kuris
laikas modernizuojamos sistemos dažniu.
“Ar Jūs dalyvavote kokiuose nors svarstymuose dėl minėtų sistemų tarpusavio suderinamumo ir ar yra tuo klausimu priimti kokie nors sprendimai?” – Policijos departamento generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui adresuotame laiške pasidomėjo darbo grupės vadovas, Seimo narys Jurgis Razma.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos frakcijos nariams teigė, esą šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamos radijo ryšio sistemos dažnis – 150 MHz neturi perspektyvų, todėl nuo 2007 metų jo diapazone veikiančių operatyvinių tarnybų radijo ryšio neliks.
“Ar Jums žinomi tą patvirtinantys Vidaus reikalų ministerijos ar Vyriausybės sprendimai? Jeigu taip, ar nereikėtų visiškai sustabdyti Jūsų naudojamos sistemos modernizavimą bei plėtrą?” – policijos vadovo paklausė parlamentaras.
Ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui adresuotame laiške J. Razma pasiteiravo, ar dabartinę radijo ryšio sistemą numatoma nurašyti, ar dėl to jau priimtas politinis sprendimas aukščiausiu lygiu ir kaip numatoma užtikrinti skirtingu dažniu bei skirtingoje sistemoje dirbančių operatyvinių tarnybų tarpusavio ryšį.
Tėvynės sąjungos frakcijos posėdyje dalyvavę Muitinės departamento atstovai informavo sudarę sutartį su Policijos departamentu ir ketinantys apsirūpinti 150 MHz dažnio radijo ryšio stotelėmis. “Kodėl dar ir dabar investuojamos lėšos į sistemą, kurios reikės tuoj atsisakyti?” – klausė J. Razma.
Jis taip pat pasidomėjo, kodėl nepriimtas Vyriausybės sprendimas dėl visos šalies teritorijos skaitmeninio radijo ryšio sistemos ir kodėl neskelbiamas bendras konkursas visai sistemai. “Ar nematote pavojaus, kad minėto pasienio konkurso laimėtojas ateityje neišvengiamai (jau be jokio konkurso!) pareikš pretenzijas savo sistemą diegti visoje šalies teritorijoje? Ar tokioje aprašytoje situacijoje neįžvelgiate galimos korupcijos apraiškų?” – premjero klausė Seimo narys.
Įdiegti integruotą telekomunikacinį ir operatyvinį radijo ryšio tinklą, kuris apimtų visas Lietuvos pasienio savivaldybes bei didžiuosius miestus, Vyriausybė nutarė siekdama įgyvendinti Šengeno sutarties reikalavimus dėl Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos ir stiprindama kovą su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia migracija bei kontrabanda.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama APCO tipo radijo ryšio įranga. Įtariama, kad konkursą gali laimėti TETRA sistemos įrangą, kuri veikia būtent 380-385 mHz dažniu, tiekianti kompanija. Specialistų teigimu, pakanka Lietuvoje naudojamą analoginę sistemą modernizuoti, ir tai esą kainuotų gerokai mažiau. APCO 16 standarto ryšys jau pradėtas keisti į APCO 25 standarto ryšį.
J. Razma laiške A. Brazauskui priminė, jog modernizuota Kauno radijo ryšio sistema gali dirbti ir analoginiu, ir skaitmeniniu režimu. Šiemet, įgyvendinant bendrojo pagalbos telefono 112 ir už JAV Energetikos departamento lėšas vykdant Vilniaus tarptautinio oro uosto saugumo sustiprinimo projektus, buvo baigta modernizuoti Vilniaus sistema. Į turimos įrangos modernizavimą jau investuota apie 40 mln. litų.
Policijos departamentas, Muitinės departamentas, Valstybės saugumo departamentas bei Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba taip pat įsigijo skaitmeninių bei analoginių radijo ryšio stotelių.
Iš viso operatyvinės tarnybos turi apie 5 tūkst. radijo stotelių, kurioms naudojama 35-ių Vidaus reikalų ministerijos radijo ryšio retransliatorių infrastruktūra. Ji padengia maždaug 40 proc. Lietuvos teritorijos. Norint padengti likusią teritoriją, reikėtų dar maždaug 15 bazinių stočių. Tuo metu norint padengti visą šalies teritoriją TETRA radijo ryšio tinklu, reikėtų mažiausiai 190 šio standarto bazinių stočių.
ELTA
