Kondicionierius automobilyje: malonu, bet ir pavojinga

Lietuvą užplūdus karščiams turbūt ne vienas vairuotojas, sėdėdamas savo automobilyje, pagalvojo, kaip būtų gerai, kad būtų kondicionierius. Tačiau perkant automobilį su kondicionieriumi reikia gerai žinoti apie jo pranašumus ir trūkumus, nes galima ne tik atsigaivinti, bet ir susirgti. Be to, būtina patikrinti kondicionierių ir neužkibti ant gudrių pardavėjų meškerės.

Jei nusipirkote automobilį su kondicionieriumi ir norėtumėte, kad jis ilgai tarnautų, specialistai pataria apsilankyti specializuotose dirbtuvėse ir reikalauti patikrinti šią sistemą. Visų pirma reikia įsitikinti, ar šaldiklis yra tas, kuris turėtų būti šioje sistemoje. Jei jums bus paaiškinta, kad nėra galimybių patikrinti šaldiklio tipo, reikėtų paieškoti kito serviso, kur būtų identifikuotas šaldiklis.

Jei automobilis yra naujesnis negu 1993 metų, jame turėtų būti R134a markės šaldiklis, o jei automobilis senesnis, turėtų būti R12 šaldiklis. Pirmuoju atveju specialistai siūlo perpildyti sistemą iš naujo, o antruoju – primygtinai rekomenduoja patikrinti šaldiklio sudėtį.

Jei jo sudėtis ne tokia, kokia turi būti, reikėtų šaldiklį išleisti iš sistemos. Be to, būtina vakuumuoti sistemą ne mažiau kaip 20 minučių, įpilti atitinkamą kiekį tepalo ir užpildyti reikiamu šaldikliu. Taip pat reikėtų pakeisti džiovintuvą.

Jei šaldiklio sudėtis atitinka normas, specialistai vis tiek rekomenduoja užpildyti sistemą iš naujo, ją vakuumavus bent 20 minučių ir įpylus tepalo. Jei yra požymių, kad kondicionierius buvo taisytas, reikėtų pakeisti džiovintuvą.

Automobilių pardavėjai, žinodami, kad kondicionierius yra vienas iš automobilio pranašumų ir pakelia mašinos kainą, kartais nusprendžia pagudrauti ir pasipelnyti iš nelabai nutuokiančių pirkėjų. Norintiesiems įsigyti transporto priemonę patartina įdėmiai apžiūrėti ne tik patį automobilį, bet ir jo kondicionavimo sistemą.

Reikia įsitikinti, ar kondicionierius yra įmontuotas automobilyje, ar yra tik mygtukas prietaisų skydelyje. Taip pat reikia įsitikinti, ar kondicionierius užpildytas tinkamu šaldikliu, nes būna atvejų, kai jis užpildomas šaldikliu R22 arba kokiomis nors suslėgtomis dujomis, o kartais – net pigesniu šaldikliu (šaldymo skysčiu): vietoje R12 – R134a, R409a arba būna ne visai užpildytas. Taip pat reikia apžiūrėti, ar yra visi kondicionieriaus komponentai – kompresorius, kondenseris ir kt.

Automobilinis kondicionierius būna neužpildytas dėl nuotėkio ar gedimo, kompresorius įjungiamas be apsauginio slėgio daviklio. Reikia įsitikinti, ar nulaužti vamzdeliai nėra sujungti gumine žarna ir užveržti sąvaržomis, o kondicionierius – užklijuotas klijais arba užveržtas sąvaržomis.

Perkant automobilį su kondicionieriumi šaltuoju metu laiku reikia apžiūrėti, ar jis veikia, nes apsukrūs prekeiviai gali bandyti įteigti, kad oras šaldomas, o kondicionierius neveikia.

Specialistai rekomenduoja apžiūrėti, ar kondicionierius yra sutvarkytas, ar užpildytas kokybiškai, ar jis neužpildytas prieš pat pardavimą, arba siūloma važiuoti užpildyti jau su automobilio pirkėju.

Specialistai ne tik siūlo patikrinti perkamo automobilio kondicionierių, bet ir pataria, kaip tai padaryti. Iš pradžių reikia užvesti automobilio variklį, įjungti kondicionierių ir oro ventiliatorių, tuomet iš karto arba po šiek tiek laiko turi įsijungti kompresorius. Kompresorius – generatoriaus dydžio arba šiek tiek didesnis už generatorių prietaisas, kaip ir generatorius, besisukantis nuo alkūninio veleno diržo. Kompresoriaus sankaba (plokštelė, esanti prie skriemulio), prikimba prie skriemulio ir pradeda suktis kartu. Įsijungimo metu paprastai girdimas būdingas sankabos pritraukimo garsas ir šiek tiek pasikeičia variklio darbas. Taip pat gali įsijungti aušinimo ventiliatorius.

Kai kuriuose automobiliuose esant tam tikrai temperatūrai (pavyzdžiui „Audi“ – žemesnei negu +50C) kondicionierius iš viso neįsijungia. Įsijungus kompresoriui neturi atsirasti stiprių garsų iš kompresoriaus. Vienuose automobiliuose kompresorius veikia nuolat, kituose – periodiškai išsijungia. Esant žemai temperatūrai ir (arba) mažoms ventiliatoriaus apsukoms, kompresoriaus darbo laikas gali būti labai trumpas, o ramybės trukmė – ilga.

Jei kompresorius neįsijungia esant žemai temperatūrai automobilyje be klimato kontrolės, reikia pabandyti tokią procedūrą: esant paleistam varikliui, reikia nustatyti karščiausią orą, oro tiekimą iš automobilio salono (recirkuliacija), ventiliatorių perjungti į maksimumą ir uždaryti langus bei duris. Kai automobilio salone taps šilta, patikrinti, ar neįsijungia kompresorius. Jei įsijungia, tada viskas gerai. Jei neįsijungia – dar nereiškia, kad kažkas blogai. Šiuo atveju, norint patikimai patikrinti kondicionierių, reikėtų automobilį nuvaryti į šiltą patalpą.

Jei kompresorius įsijungia, reikia patikrinti, kaip kondicionierius šaldo. Šiltą vasaros dieną užtenka patikrinti tiekiamą į automobilio saloną orą, nustačius tiekiamo oro temperatūrą į žemiausią padėtį ir maksimalų pučiamo oro srautą. Oro, išeinančio iš ortakių, temperatūra turėtų būti apie 8-120C. Jei lauke per 200C, stipriai jaučiamas vėsus oras. Jei lauke yra vėsiau, tada reikėtų surasti du kondicionieriaus vamzdelius, įeinančius į automobilio saloną variklio skyriuje. Vienas jų (plonesnis) turi būti šiltas, kitas (storesnis) – šaltas. Jie paprastai eina vienoje vietoje pro metalinę sienelę, skiriančią variklio skyrių nuo automobilio salono. Kondicionieriaus vamzdeliai paprastai būna aliumininiai, rečiau – geležiniai. Kartais tai gali būti guminės žarnos, primenančios aukšto slėgio hidraulines.

Jei kompresorius neįsijungia arba nė vienas vamzdelis, įeinantis į automobilio saloną, nėra šaltas, reikėtų patikrinti, ar sistemoje yra šaldiklio. Geriau būtų, kad tą procedūrą atliktų kompetentingi specialistai, o jei nusimanoma apie automobilius, galima patikrinti ir pačiam: reikia surasti ant kondicionieriaus vamzdelių bent vieną užpildymo tašką, jie gali būti panašūs į rato oro pildymo ventilį arba stambesni. Kaip ir rato ventilis, pildymo taškas turėtų būti užsuktas kamštuku. Užpildymo taškas taip pat gali būti ant kondenserio (kondicionieriaus radiatoriaus), kompresoriaus, resiverio (maždaug alaus skardinės dydžio bakelis). Nuo užpildymo taško nusukus kamštuką ir atsuktuvu paspaudus vožtuvėlį, panašų į rato oro ventilio, galima būtų įsitikinti, ar sistemoje yra šaldiklio. Jei šaldiklio būtų, iš taško išeitų dujų srovė su skysčio ir tepalo dalelėmis. Jei būtų tik trumpalaikis šnypštimas, tai reikštų, kad šaldiklio nėra. Spausti vožtuvėlį reikėtų atsargiai, saugant rankas, nes patekęs skystas šaldiklis jas iš karto nušaldytų. Būtent todėl taip daryti negalima dėl saugumo technikos. Taip pat toks metodas neatitinka ekologinių reikalavimų, todėl bandyti tikrinti patiems griežtai draudžiama ir primygtinai rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Jei kondicionierius yra užpildytas, tačiau kompresorius neįsijungia, dažniausiai galima tikėtis elektros dalies gedimo, jie paprastai lengviau pašalinami, negu nesandarumai. Jei kondicionierius yra tuščias, tačiau kompresorius įsijungia, tai reikštų, kad yra perdaryta elektros grandinė. Tai turėtų būti pretekstas abejoti bet kokiu pardavėjo teiginiu (ne tik apie kondicionierių). Jei sistemoje yra šaldiklio, tačiau, įsijungus kompresoriui, kondicionierius nešaldo arba šaldo silpnai, tai gali būti, kad šaldiklio yra mažai arba yra kitas gedimas.

Niekada netikėkite, jei sakoma, kad kondicionierius tuščias, bet užtenka jį užpildyti, ir viskas bus gerai. Tuomet geriau jį užpildyti prieš perkant ir patikrinti. Praktika rodo, kad devyniais iš dešimties atvejų yra priežastis, dėl ko kondicionierius nepildomas.

Oro kondicionieriai, įmontuoti automobiliuose, be abejo, turi daug privalumų, tačiau netinkamai naudojami jie kenkia vairuotojo ir keleivių sveikatai. Dėl per didelių temperatūros kontrastų galima greitai peršalti, o jei kondicionieriai netinkamai prižiūrimi, juose ima veistis pavojingos bakterijos ir mikroorganizmai, sukeliantys infekcines ir alergines ligas.

Ypač daug pavojų tyko mažų vaikų ir senyvo amžiaus žmonių.

Kai lauke tvyro karštis, įsėdus į automobilį visai nėra kuo kvėpuoti, ypač jei jis stovėjo atokaitoje. Vieni vėsinasi atsidarę visus langus ir važiuoja dvelkiant maloniam vėjeliui, tačiau vis daugiau žmonių orą vėsina kondicionieriais. Specialistai ir medikai įspėja, kad reikia išmokti jais naudotis taip, kad nepakenktumėte savo sveikatai.

Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai, – automobilyje nustatyta pernelyg žema oro temperatūra. Jei lauke oras įkaitęs iki 25 ar 30 laipsnių karščio, optimali oro temperatūra, kuriai reikėtų sureguliuoti kondicionierių, yra ne mažesnė nei 22-24 laipsniai. Kitaip slogos ir gerklės skausmo kažin ar pavyks išvengti. Juolab jei prieš tai lauke gerokai įkaitote.

Tuo praėjusią savaitę savo kailiu patyrė vienas iš geriausių Lietuvos krepšininkų Arvydas Macijauskas. Rinktinės stovykloje, kuri pasaulio čempionatui rengiasi Palangoje, sportininkai lieja prakaitą kepinant alinamam karščiui. Po treniruotės Macas sėdo į savo prabangų automobilį ir, be abejo, gaivinosi kondicionieriumi. Perkaitęs krepšininkas tuo metu atsivėsino, bet jau kitą dieną ėmė skųstis gerklės skausmais.

Tad, naudojant kondicionierius, būtina elgtis labai atsargiai ir atsižvelgti į visus nurodymus.

Keleivinio salono oro šaldymo įtaisas buvo išrastas anksčiau, negu sukurtas kondicionierius. Ir netgi anksčiau negu automobilis. 1884 metais anglų inžinierius Williamas Whiteley įmontavo ledų blokus po arklių traukiamu keleiviniu vagonu. Į saloną ledo atšaldytą orą pūtė ventiliatoriai, besisukantys nuo vagono ratų. Vėliau ledų blokai prie ortakių tapo automobilio dalimi.

Nors dauguma automobilinių išradimų buvo atlikta Europoje, tačiau pirmasis kondicionierius buvo pagamintas JAV. Tai nieko nuostabaus. JAV yra kur kas daugiau karšto klimato zonų negu Europoje. Pirmas automobilis, kuriame buvo sumontuotas mums įprastas kondicionierius, buvo 1939 metais pagamintas „Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir ant kompresoriaus skriemulio uždėti dirželį.

Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir sumažino vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: „Pamirškite karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje su oro kondicionieriumi!“ Ir tai buvo tiesa. 1940-1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių su oro kondicionieriais.

1941 metais apie 300 automobilių su kondicionieriais išleido „Cadillac“. Šis gamintojas po Antrojo pasaulinio karo įvedė naujovę – kompresoriaus išjungimą. Išjungimo rankena buvo ant galinės lentynėlės. Vairuotojui užteko tiesiog persiversti ant galinės sėdynės ir patraukti rankenėlę.

1957 metais „Cadillac Eldorado Broughams“ tapo pirmuoju automobiliu, kuriame oro kondicionierius buvo standartinės įrangos dalis.

1966 metais JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių su kondicionieriais, 1986-aisiais – 20 milijonų. Šiuo metu JAV apie 80 procentų lengvųjų automobilių yra su kondicionieriais. Europoje šis procentas yra kur kas mažesnis, tačiau pastaraisiais metais sparčiai didėja.

H.Kudirkos nuotr. Karštą vasaros dieną automobilyje
be kondicionieriaus sunku išbūti.