Išrastas anksčiau
Mašinų salono oro atšaldymo įtaisas buvo išrastas anksčiau, nei
sukurtas kondicionierius. Ir netgi anksčiau negu automobilis. 1884 metais anglų
inžinierius Viljamas Vitelis įmontavo ledų blokus po arklių traukiamu keleiviniu
vagonu. Į saloną ledo atšaldytą orą pūtė ventiliatoriai, besisukantys nuo vagono
ratų. Vėliau ledų blokai prie ortakių tapo automobilio dalimi.
Nors dauguma automobilinių išradimų buvo sukurta Europoje,
tačiau pirmasis kondicionierius buvo pagamintas JAV. Tai nieko nuostabaus. JAV
yra kur kas daugiau karšto klimato zonų negu Europoje. Pirmas automobilis,
kuriame buvo sumontuotas dabar įprastas kondicionierius, buvo 1939 metų
„Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo
užgesinti variklį ir uždėti dirželį ant kompresoriaus skriemulio.
Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir sumažino
vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: „Pamirškite
karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje su oro kondicionieriumi!“
Ir tai buvo tiesa. 1940–1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių su
oro kondicionieriais.
1941-aisiais apie 300 automobilių su kondicionieriais išleido
„Cadillac“. Šis gamintojas po Antrojo pasaulinio karo sukūrė naujovę –
kompresorių buvo galima išjungti. Išjungimo rankena buvo ant galinės lentynėlės.
Vairuotojui užteko tiesiog persiversti ant galinės sėdynės ir patraukti
rankenėlę.
1957 metais „Cadillac Eldorado Broughams“ tapo pirmuoju
automobiliu, kuriame oro kondicionierius buvo standartinės įrangos dalis.
1966-aisiais JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių su
kondicionieriais, 1986-aisiais – 20 milijonų.
Nepainiokite
Specialistai pataria nepainioti kondicionerių su klimato
kontrolės sistema. Kondicionierius – įrenginys, šaldantis orą automobilio
salone, o klimato kontrolė – tai sistema, palaikanti nustatytą mikroklimatą.
Todėl automobilyje gali būti klimato kontrolė su
kondicionieriumi, klimato kontrolė be kondicionieriaus, kondicionierius be
klimato kontrolės.
Dar viena klaidinga vairuotojų nuomonė yra ta, kad, įjungus
kondicionierių, iš jo esą varva freonas. Iš tiesų tai – ne šaldiklis, o
kondensatas iš garintuvo.
Daug klausimų automobilių savininkams kyla ir dėl
kondicionierių naudojimo žiemą. Specialistai tvirtina, kad, esant minusinei
temperatūrai, kondicionierių galima jungti be jokios baimės, tiesiog kai
kuriuose automobiliuose žiemą jie paprasčiausiai neįsijungia.
Beje, žiemą įjungti kondicionierių gali būti netgi naudinga,
mat jei jis nedirba ilgesnį laiką, guminiai riebokšliai pasidaro sausi, todėl
padidėja freono nuostolis.
Jokių problemų nekils ir vienu metu įjungus kondicionierių bei
karštą orą – kondicionavimo ir šildymo sistemos nėra susietos, tiesiog jos turi
bendrą valdymą.
Kondicionierių galima sumontuoti ir sename automobilyje, tačiau
verta pasvarstyti, ar apsimoka tai daryti – mat šio įrenginio kaina gali būti
didesnė nei mašinos vertė.
Kenkia grybeliai
Mitu kondicionierių priežiūros specialistai vadina tai, kad
juose cirkuliuojantys šaldikliai kenkia žmonių sveikatai.
Medikai tvirtina, kad pavojų kelia ne šaldikliai, o ant
kondicionieriaus garintuvo atsirandantys ir į saloną patenkantys grybeliai bei
bakterijos.
Šie mikroorganizmai gali tapti ūmių virusinių kvėpavimo takų
ligų priežastimi.
Kitas kondicionierių keliamas pavojus – grėsmė peršalti
atsiradus dideliam lauko ir mašinos vidaus temperatūros skirtumui. Medikų
teigimu, jis turėtų būti ne didesnis kaip 8 laipsniai.
Be to, patartina mašinos salone tinkamai sureguliuoti šalto oro
srautus. Jis neturi pūsti tiesiai į žmones, o ypač jiems į veidus.
Yra dar vienas neigiamas kondicionieriaus bruožas. Jam
veikiant, automobilio variklis traukia šiek tiek blogiau, sunaudoja daugiau
kuro. Tačiau gaivos pojūtis, kai lauke 30 laipsnių šilumos, yra vertas tų
išlaidų. Žinoma, svarbu jausti saiką. Persišaldžius nemažai kainuos ir vaistai,
ir praleistos darbo dienos.
Blogas kvapas
Pasak specialistų, tinkamai neprižiūrint automobilio ir
kondicionavimo sistemos, oras salone gali būti daug blogesnis nei lauke, namuose
ar darbo vietoje ir kenkti keleivių sveikatai ne mažiau nei netinkamai
sureguliuotas šalto oro srautas.
Dėl didėjančio oro užterštumo automobiliuose
esančios modernios kondicionavimo sistemos iš aplinkos pagauna daug teršalų ir
dulkių, visa tai kaupiasi ortakiuose ir sudaro palankią terpę daugintis
bakterijoms, pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams.
Pirmas kondicionavimo sistemos užterštumo požymis – blogas
kvapas ir slogus oras automobilyje, vairuotojas ir keleiviai gali pajusti bendrą
sveikatos pablogėjimą.
Būdingas padidėjęs jautrumas, nuovargis, dažnas galvos
skausmas, peršalimo simptomai ir alerginės reakcijos.
Kaip rodo tyrimai,
automobilio variklis ir ventiliatorius retai kada būna įjungiami, kai
išjungiamas kondicionierius.
Net trumpam įjungtas variklis leistų sumažinti drėgmės
likučius, jie taip reikalingi grybeliui augti.
Su pelėsiu ir kitomis bakterijomis kovoti padeda nuolatinė
automobilio salono priežiūra, jo vėdinimas.
Prieš pradedant naudotis kondicionieriumi rekomenduojama
dezinfekuoti jo sistemą. Specialiomis priemonėmis visiškai sunaikinami
kenksmingi mikroorganizmai, tad išnyksta blogas kvapas.
Donatas BRAZDEIKIS
Nuotr. Gelbėja. Atėjus dideliems karščiams,
vairuotojų išsigelbėjimas – kondicionierius.
