Į Baltijos jūrą Smiltynėje ties Pietiniu ragu
ketvirtadienį buvo paleistas Lietuvos jūrų muziejaus augintinis ruonis
Maris.
Kaip pranešė Lietuvos jūrų muziejus, tai jau penkioliktasis į laisvę išleistas ruonis. Išleistas pakrantėje iš narvo, ruonis kiek pasižvalgęs nėrė į ledinį vandenį ir apie dešimtį minučių paplaukiojęs ties krantu, patraukė tolyn.
Maris gimė muziejuje pernai.
Lietuvos jūrų muziejus jau vienuolika metų dalyvauja HELCOM projekte, siekiančiame atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją. Be Lietuvos, šiame projekte dalyvauja Švedija ir Lenkija.
Pilkieji ruoniai (kitaip vadinami “ilgasnukiais”) Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkst. metų. Dabar tai – nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas.
Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantų, žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėja. Dar praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkst., o aštuntąjį – tik apie 1,2 tūkst. Anksčiau jų mažėjo dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei.
Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius.
Šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors bendra ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Daugiausiai ruonių vis tik žūva žvejų tinkluose.
Pastaruoju metu pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos – 1995 metais jų buvo apie 5,3 tūkst., 1999 metais – 7,6 tūkst.
BNS
