Konferencijos FUTURITY akimirkos. ORGANIZATORIŲ nuotr.
Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete pirmą kartą vykusioje konferencijoje „FUTURITY“ bandyta nuspėti, kas mūsų laukia ateityje bei platesniu žvilgsniu aprėpti Vilniaus ateitį.
Konferencijos dalyviai, tarp kurių – žymi pasaulio futuristė Ana Liza Kjer, konsultuojanti ateities tendencijų klausimais tokias įmones kaip „IKEA“, „Sony“ bei „Toyota“, „ateities istoriku“ save vadinantis Džeimsas Belinis, išgarsėjęs kaip verslo ir naujienų laidų vedėjas BBC kanale, ir kiti dalijosi savo įžvalgomis apie mūsų laukiančius pokyčius. Populiari idėja, jog ilgainiui žmonių protą pakeis robotai, diskusijoje buvo atmesta, tačiau visi pašnekovai tikino, jog žmonių gyvenimas ir miestai pasikeis kardinaliai.
Pasak diskusijos dalyvių, su laiku pasikeis žmonių vartojimo įpročiai: slopstanti žiniasklaidos priemonių įtaka lems daugiau dėmesio pačių žmonių kuriamam turiniui, tad reklamos vis sunkiau prasiskverbs į žmonių protus. Todėl Ana Liza Kjer jau dabar įmonėms siūlo keisti strategiją taip, kad prekių ženklai vartotojus įkvėptų bei šviestų. Tai susiję ir su kita diskusijoje iškelta ateities tendencija – žinios ir galimybės mokytis taps svarbiausia vertybe tiek žmonėms, tiek paslaugų teikėjams, tiek miestams. Dauguma dalyvių švietimą iškėlė kaip nišą, kuri naujųjų technologijų bus paveikta stipriausiai ir taps labiausiai vartojama „preke“.
Ateities miesto gyventojų noras nuolat ugdytis lems ir daugiau kūrybinių erdvių mieste – muziejai bei kitos įstaigos, dabar esančios gana uždaros, turės atsisakyti savo suvaržyto formato ir pasiekti atviras miesto erdves – parkus, gatves. Be abejonės, miesto peizažas kis ir dėl kitų priežasčių: bus vis svarbiau tausoti gamtinius išteklius ir rūpintis mažesne aplinkos tarša, dėl to įprastas transporto sistemas pakeis kitos (atkreiptas dėmesys į gerą pavyzdį – pažangią Kopenhagos dviračių transporto sistemą), erdvė taps brangesnė, todėl reikės geriau išnaudoti kiekvieną miesto lopinėlį. Šie pokyčiai miestams būtini, tad bandyta rasti priemones, kuriomis būtų peržengti jų keitimuisi trukdantys politiniai ir socialiniai barjerai. Iškelta idėja, jog ateities miestams kūrybiška ir stipri lyderystė ne mažiau svarbi, nei visų miesto gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą. Vilniaus miesto mero atstovė diskusijoje pabrėžė, jog šalies sostinė jau dabar tampa vis demokratiškesnė – žmonės skatinami išsakyti savo problemas ir idėjas, o visi duomenys pamažu tampa atviri.
Diskusijoje pabaigoje paminėtos ir grėsmės, kurių, statant ir atnaujinant savo miestus, reikėtų vengti. Žymūs mokslininkai vilniečiams linkėjo neprarasti miesto istorinio unikalumo bei grožio ir atsižvelgti į bendruomenės poreikius.
Ugnė Litvinaitė, specialiai www.sekunde.lt iš Vilniaus
