Devyniolikmetį vaikinuką iš Jūžintų dabar pažįsta visa
Lietuva… O anksčiau Andrius Rimiškis tebuvo žinomas vos keletui šimtų gimtojo
miestelio gyventojų – visi kartu jie traukdavo dainas prie vakaronių laužo.
– Kaip jautiesi, laimėtojau?
– Šiuo metu žvejoju, kvėpuoju grynu oru, pamažu atsigaunu. Stengiuosi visus aplankyti, su draugais, artimaisiais pabendrauti. Dar reikia kokios savaitės suprasti, kas darosi.
– Ar tikėjaisi “Kelyje į žvaigždes” pergalės?
– Ne, jokiu būdu. Apie pagrindinį prizą net nesvajojau. Tai, kad patekau į projektą, man atrodė nerealu – įžymūs žmonės, televizija, profesionalai. Galvojau – bandysiu kuo daugiau išmokti, tobulėti ir susirinksiu žvaigždžių autografus. (Juokiasi.)
– O kaip jauteisi auksinio superfinalo metu?
– Iš dalies tikėjausi pratęsimo. Maniau, kad Mino gerbėjai, norėdami suteikti jam galimybę laimėti, irgi balsuos už mane. Tačiau laimėti finale tikrai nesitikėjau. Net minties tokios nebuvo. Maniau, laimės Mino. Tačiau pasirodė visi gerai. Mūsų tikslas toks ir buvo. Parodyti, kad ne veltui praleidome tuos keturis mėnesiu. Manau, pavyko.
– Tai dabar gal pagaliau patikėjai savo pergale?
– Dabar daug apie tai negalvoju. Šventės, visa kita. Be to, prizo dar rankose nelaikau. Bet turbūt jau patikėjau. Kai išgirdau rezultatus – apstulbau. Priėjau prie A.Valinsko ir paklausiau, ar čia teisybė, ar vėl bando pajuokauti. O jis: “Ne, Andriau, tai tiesa, sveikinu”. Tada ilgai stovėjau be žado.
– Ką planuoji veikti su laimėtu prizu – 100 tūkstančių litų?
– Galvoju investuoti į nekilnojamąjį turtą, dar paskolėlę kokią pasiimti. Kad neišmėtyčiau be reikalo.
– Minėjai, kad ruošiesi pasidalyti su kažkuriuo iš dalyvių…
– Neapsigalvojau. Tikrai padovanosiu vienam žmogui, bet kuriam – nesakysiu.
– Ar jau buvai susitikęs su kitais “Kelio į žvaigždes” dalyviais?
– Su Vudžiu kartu sutikome Naujuosius, buvom nuvažiavę pas jo draugus. Prieš tai daugelis mūsų koncertavo naujamečiame koncerte. Pašventėm su Julija, Dange, Donata, Rūle, Mino. Tikrai dar ne vieną kartą susitiksime.
– Kaip į tavo pergalę reagavo Jūžintai?
– Gruodžio 30 dieną, po koncerto, buvo daug daugiau fejerverkų nei 31-ąją. (Juokiasi.) Mano tėvus sutiko grįžtančius iš Vilniaus, sveikino. Visi labai džiaugėsi ir šventė mano pergalę. Pas mus juk gyvena vos keli šimtai žmonių, visi ne tik gerai pažįstami, bet ir artimi.
– Kokie tavo planai?
– Neabejotinai susieti su muzika. Šitas šou buvo labai geras tramplinas mums visiems. Dabar viskas priklausys nuo darbo, noro ir pastangų. Neaišku, kaip seksis. Daug ką lemia ir publika. Tačiau tikiu: jei atiduosi visą širdį dainuodamas – žiūrovai tave palaikys.
“Panevėžio Sekundės” inf.
