Kol Lietuvos abiturientai su didžiuliu nerimu laukia gegužę startuosiančio valstybinių egzaminų maratono, Vokietijos gimnazijų abiturientai baigia juos įveikti. Vokiečiai abitūros egzaminus pradeda šturmuoti jau kovą.
Žingsniuoti raudonu kilimu atestatų teikimo dieną – šventė, kurios verti atkakliausieji abiturientai.
Baimę nugali mokydamiesi
Skirtingai nuo lietuvaičių, jie nekelia sau tikslo iš gimnazijos suolo iš karto žūtbūt stryktelėti į nesvarbu kokio universiteto auditoriją. Sėkmingai abitūros egzaminus išlaikęs jaunuolis jau laikomas itin daug pasiekusiu ir gali neskubėdamas dėlioti savo ateitį.
„Abitūros egzaminų labiausiai bijojau, kai buvau vienuoliktoje klasėje. Tada, kai tuomečiai dvyliktokai laikė egzaminus, abitūra atrodė kaip nepasiekiamas miražas. Bet pradėjus rimtai ruoštis, bedirbant, dingo ir baimė“, – „Sekundei“ pasakojo dvyliktokė Saulė Šimelionytė.
Vokietijoje pirmiausia laikomi egzaminai raštu, o paskui laukia egzaminų žodžiu maratonas. Abiturientai žino, kad išlaikyti valstybinius abitūros egzaminus – labai didelis pasiekimas ir privalumas. Tokią galimybę turi tik besimokantieji gimnazijose. Nors studijos daugumoje šios šalies universitetų nemokamos, vietų skaičius ribotas, tad laimi geriausieji.
„Prieš egzaminus jaučiau tokią įtampa, kad ir užmigti buvo sunku“, – dabar jau su šypsena egzaminų sukeltą jaudulį prisimena S. Šimelionytė.
Mergina išlaikė egzaminus raštu ir laukia žodinių egzaminų sesijos. Vokietijoje abiturientai laiko penkių dalykų egzaminus. Tris raštu ir du – žodžiu.
Dauguma lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje besimokančių lietuvaičių renkasi raštu laikyti matematikos ir lietuvių bei anglų kalbų egzaminus, na o žodžiu laikyti renkasi vokiečių kalbos ir politikos ar istorijos dalykus. Lietuvių kalbos egzaminas Vokietijoje vertinamas kaip antrosios užsienio kalbos (pirmoji yra anglų) egzaminas. „Laikant tokius egzaminus lengviau nesusikirsti rašytinėje jų dalyje“, – dalija patarimus abiturientė Saulė.
Vokietijoje privalomieji abitūros egzaminai yra matematika ir vokiečių kalba. Vienas dalykas būtinai turi būti užsienio kalba, na ir paskutinis reikalavimas – privaloma laikyti istoriją arba politiką. Pasirinkimo laisvės nemažai. Pasak abiturientų, dar vienas geras dalykas Vokietijoje yra tai, kad čia svarbūs ne atskiri egzaminų pažymiai, o bendras dalyko vidurkis, tad galima pasirinkti mėgstamus dalykus ir užbaigti mokslus gerais pažymiais.
Tikslas – ugdyti gebėjimus
Vokietijos ir Lietuvos mokyklos ugdo mokinius kiek skirtingai. Lietuvoje mokiniai į galvas turi trūks plyš susidėti daug faktinės informacijos: datų, apibrėžimų, taisyklių ir pan. Vokiečiai jau nuo mažų dienų skatina savo vaikų savarankiškumą ir ugdo įvairius jų gebėjimus.
Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Birutė Augustinavičiūtė pasakoja, kad mokyklose daug dėmesio skiriama gebėjimams ugdyti. Pavyzdžiui, jau penktų aštuntų klasių moksleiviai dalyvauja darbinę veiklą skatinančiuose projektuose. Populiari vadinamoji „Mergaičių ir berniukų diena“, per kurią mergaitės mokosi įveikti stereotipinius vyriškus darbus, o berniukai imasi vadinamųjų moteriškų darbų.
Devintoje klasėje gimnazistai atlieka praktiką. Ji trunka dvi savaites. Mokiniai įsidarbina įvairiose įmonėse ir įstaigose ir ten įgauna patirties. Vaikai dirba darželiuose, ligoninėse, net statybų įmonėse. Praktika padeda mokiniams apsispręsti, ką norėtų veikti baigę mokyklą.
„Man patinka, kad Vokietijos mokykla ugdo vaiko norą mąstyti, išgrynina jo gebėjimus. Juk šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu sugebėti rasti reikalingą informaciją, ją analizuoti, sisteminti, pritaikyti praktikoje. Vien sausos žinios – mažai ko vertos“, – mano mokytoja B. Augustinavičiūtė.
Turi daugiau alternatyvų
Baigęs mokyklą ne visada žinai, ką norėtum toliau veikti gyvenime. Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad į universitetą neįstojęs abiturientas – visiškas nevykėlis, kuris vargiai ką bepasieks gyvenime. Gal dėl šios priežasties prašymo studijuoti sąraše surikiuojami kone visi universitetai, kad tik būtų pasiektas tikslas – įstoti. Kur – ne taip ir svarbu.
Būtų klaidinga manyti, kad visos abiturientų svajonės Vokietijoje pildosi tarsi burtų lazdele pamojus. Ne visada pavyksta įstoti studijuoti pasirinktos specialybės pirmu bandymu. Atkakliai siekiantieji tikslo bando antrą ar net trečią kartą. Tačiau abiturientai turi daugiau alternatyvų ir drąsiai jomis naudojasi. Jie dažnai renkasi vadinamąją „Duales studium“ sistemą.
„Duales studium“ funkcionuoja paprastai: tris mėnesius jaunuolis dirba įmonėje, įstaigoje ar firmoje, kitus tris mėnesius jis mokosi pasirinktame universitete. Įmonė apmoka studento studijas, jis gauna atlyginimą ir netgi būna aprūpinamas gyvenamuoju plotu. Vienintelė sąlyga – baigęs universitetą jis privalo dirbti įmonėje sutartą laiką.
„Mano vienas draugas studijuoja pagal šią sistemą. Jis mokysis trumpiau, nei jo bendraamžiai, bet patiria daug daugiau streso. Tris mėnesius prieš egzaminą jis turėjo dirbti, tad jam buvo ypač sunku“, – „Sekundei“ apie bičiulio studijas pasakojo gimnazistas Tomas Rimkus.
„Vokietijoje sunkiau įstoti studijuoti į nemokamą studijų vietą dėl milžiniškos konkurencijos. Tačiau abiturientai turi galimybių savo tikslų siekti įvairiausiais būdais“, – sako mokytoja B. Augustinavičiūtė.
Renkasi ir studijas Lietuvoje
Nors apklausos rodo, kad lietuviai vis dažniau renkasi studijas užsienyje, Vokietijoje abitūros egzaminus laikantieji lietuvaičiai kuria planus studijuoti Lietuvos universitetuose. Pasak abiturientų klasės auklėtojos B. Augustinavičiūtės, iš 18 abitūros egzaminus laikančių lietuvių penki puoselėja svajonę vykti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Jaunuoliai ketina studijuoti mediciną ir kitus rimtus mokslus, tikiuosi, kad jiems pasiseks“, – savo auklėtiniams sėkmės linkėjo mokytoja.
Ji gana filosofiškai vertina jaunimo migraciją, jų apsisprendimą studijoms rinktis svečias šalis.
„Šiais laikais žmonės migruoja daugiau, nei paukščiai, taigi ypač Europos žmonių maišalynėje svarbu mokėti bendradarbiauti su kitų tautų atstovais. To labai gerai išmokstama mūsų gimnazijoje ir šie gebėjimai padeda vaikams, nes vokiečiai itin vertina gebėjimą dirbti komandoje. Manau, mūsų vaikai, kad ir kur jie būtų, ras savo vietą gyvenime“, – įsitikinusi B. Augustinavičiūtė.
Universitetas nėra privaloma
„Sekundei“ besidomint Vokietijoje besimokančių abiturientų planais, teko patirti lietuviams būdingą nerimą. Jaunuoliai gana dažnai net patys sau negali atsakyti, kaip pasisuks jų gyvenimas po abitūros egzaminų.
Keletas jų tikrai yra apsisprendę studijuoti universitetuose, kiti – dar svarstymų kryžkelėje ir po abitūros egzaminų ketina padirbėti, pakeliauti ir tik tada ieškoti širdžiai mielos studijų programos. Vokietijoje įprasta praktika, kad po abitūros egzaminų jaunuoliai dalyvauja įvairiuose savanorystės projektuose, dirba socialinį darbą, siūlosi atlikti praktiką įmonėse.
„Per tuos metus viskas ramiai susidėlioja, supranti, kas patinka, ką norėtum dirbti ar studijuoti“, – metų be studijų veltui praleistais nelaiko abiturientai.
Dar vienas populiarus dalykas Vokietijoje yra vadinamoji mažoji abitūra. Vienuoliktokai užuot mokęsi dvyliktoje klasėje gali dirbti ir įgyti patirties norimoje srityje. Po metų jie gauna mokyklos baigimo atestatą.
Vienintelis tokios abitūros trūkumas, kad šitaip mokyklą baigęs žmogus negali mokytis universitetinėje aukštojoje mokykloje, tačiau tai neužkerta jam kelio toliau tobulėti pasirinktoje profesinėje veikloje.
„Gal jis taps puikiu amatininku ir uždirbs milijonus ir jaus malonumą dirbdamas mėgstamą darbą. Save išreikšti yra daugybė būdų, nebūtinai kelias į laimę eina per universitetą“, – mano „Sekundės“ kalbinti abiturientai.
Niko ŠOŠIČ, Specialiai „Sekundei“ iš Vokietijos
