Net ir gyvenant įprastomis sąlygomis, be karų ar stichinių nelaimių, daliai visuomenės reikalinga parama maistu. Įvykus didelio masto nelaimei, žmonių, kuriems prireiktų tokios pagalbos, padaugėtų kelis kartus.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ istorijoje pirmą kartą surengtose didelio masto ekstremalių situacijų pratybose praktiškai išbandyta, kaip nelaimės akivaizdoje pamaitinti minias.
Maisto paketais užvertė ir koridorius
„Maisto banko“ surengtose iki šiol didžiausiose ekstremalių situacijų pratybose per visą labdaros ir paramos fondo istoriją netoli Marijampolės esantis Kalvarijos miestas vienai dienai tapo nacionaliniu humanitarinės pagalbos veiksmų centru.
Čia susirinko daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių iš visos Lietuvos.
Per pratybas buvo siekiama praktiškai patikrinti, kaip organizacija gebėtų reaguoti į netikėtas situacijas – nuo stichinių nelaimių iki plataus masto humanitarinių krizių.
Gimnazijos valgykloje buvo gaminamas karštas maistas, o koridoriuose ruošiama pusantro tūkstančio maisto paketų. Jie tą pačią dieną išdalinti keliems šimtams sunkiau besiverčiančių gyventojų.
„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius pabrėžia, kad Kalvarijos savivaldybė pratyboms pasirinkta neatsitiktinai.
„Tai ne tik viena pirmųjų savivaldybių, išreiškusių norą dalyvauti pasirengimo procese, bet ir strategiškai svarbi vieta. Tikėtina, kad įvykus galimai Astravo atominės elektrinės avarijai Baltarusijoje, Kalvarija galėtų tapti vienu iš miestų, į kuriuos būtų evakuojami žmonės iš Rytų Lietuvos ir sostinės“, – sako jis.
Pratybų tikslas buvo išbandyti „Maisto banko“ gebėjimą greitai ir efektyviai reaguoti į įvairias situacijas – stichines nelaimes, humanitarines krizes ar karo grėsmes.
„Ruošėmės bet kokiam scenarijui, kuriam prireiktų per trumpą laiką organizuoti didelius maisto kiekius. Po šių pratybų galime būti ramūs – visi darbuotojai ir dalis savanorių yra apmokyti“, – teigia fondo vadovas.
Vis dėlto, anot jo, vienerios pratybos – tik pradžia.
Nuo evakuacijos iki viruso protrūkio
Pratybose, pasak S. Gurevičiaus, dalyvavo visa „Maisto banko“ darbuotojų komanda iš 40 šalies miestų, savanoriai, pačios Kalvarijos savivaldybės darbuotojai, stebėtojai iš kitų savivaldybių bei vietos gyventojai, gaunantys paramą. Iš viso – daugiau nei pusė tūkstančio žmonių.
Organizacijos komanda buvo suskirstyta į keturias grupes: viena jų dirbo virtuvėje – gamino ir dalijo karštą maistą, kitos trys per ribotą laiką turėjo paruošti pusantro tūkstančio maisto paketų.
„Pratybose buvo imituojamos įvairios darbą apsunkinančios situacijos – viso pastato evakuacija, viruso protrūkis, taip pat netikėtas poreikis dalį maisto paketų operatyviai išgabenti į kitą lokaciją“, – pasakoja S. Gurevičius.
Į pratybas įtraukti paramą gaunantys gyventojai buvo kviečiami atsiimti paruoštų maisto paketų.
„Žmonės buvo maloniai nustebinti papildoma pagalba – nei žinučių, nei dar vieno krepšelio jie nesitikėjo. Džiaugėsi ir sakė, kad maistas tikrai pravers“, – tvirtino „Maisto banko“ vadovas.
„Kiekvienai savivaldybei pranešame, kad galime padėti – išrūšiuoti, supakuoti, išdalinti produktus ar gaminti karštus patiekalus. Tačiau savivaldybės pačios turi užsitikrinti maisto rezervą, turėti patalpas jam gaminti ir sandėliuoti.“
S. Gurevičius
Didesniais krūviais
Pasak „Maisto banko“ direktoriaus, po pratybų komanda išreiškė norą ir toliau treniruotis – išbandyti, kokį maksimalų krūvį ji gali išlaikyti, kaip susidorotų su dar didesniais žmonių srautais bei netipinėmis, darbui sunkiai pritaikomomis patalpomis.
„Planuodami pratybas sąmoningai sudėliojome tokius krūvius, kurių tikėjomės, kad komanda per skirtą laiką neįveiks. Tačiau su užduotimis buvo susitvarkyta labai greitai. Tai rodo, kad kilus krizei galėtume pakelti dar didesnius ir krūvius“, – apie pratybų rezultatus pasakoja S. Gurevičius.
Jis pripažįsta, kad pratybų pradžioje neišvengta ir chaoso – prireikė laiko, kol komandos pasiskirstė veiksmus ir atsakomybę. Papildomų iššūkių kėlė ir itin ankštos patalpos.
„Dirbome mokyklos koridoriuose, kur vos telpa keltuvas su maisto padėklu, o ne sandėliuose, prie kurių esame įpratę. Todėl gabenant ir nešiojant maistą teko ypač griežtai laikytis darbo saugos reikalavimų“, – paaiškina S. Gurevičius.
Mokyklų virtuvės neišgelbėtų
Nelaimės akivaizdoje maistas tampa vienu svarbiausių išteklių. Suradus saugią, kad ir laikiną pastogę, išsigandusiems ir pavargusiems žmonėms būtina atgauti jėgas.
Už tai, ištikus nelaimei, pirmiausia atsakingos valdžios institucijos, o, S. Gurevičiaus manymu, organizuoti pagalbą maistu turėtų savivaldybės.
„Kiekvienai savivaldybei pranešame, kad galime padėti – išrūšiuoti, supakuoti, išdalinti produktus ar gaminti karštus patiekalus. Tačiau savivaldybės pačios turi užsitikrinti maisto rezervą, turėti patalpas jam gaminti ir sandėliuoti“, – pabrėžia labdaros organizacijos vadovas.
Pasak S. Gurevičiaus, pats „Maisto bankas“ atsargų krizių atvejui nekaupia.
Todėl lemiamu momentu, priklausomai nuo tuo metu turimų resursų, tektų spręsti, koks ir kaip greitai maistas galėtų būti dalijamas.
Organizacija, pasak direktoriaus, turi galimybių tiek gaminti karštą maistą, tiek ruošti maisto paketus. Tačiau tam būtina infrastruktūra – veikiančios virtuvės, užtektinai įrangos, pakavimo priemonės ir, žinoma, patys produktai. Nesant tinkamų patalpų ir įrankių, net ir geriausi planai lieka tik popieriuje.
„Dažnai manoma, kad krizės atveju užteks mokyklų virtuvių. Tačiau net šios pratybos parodė, kad sujungus visus virtuvės prietaisus, pradeda išsijungti elektros skaitikliai, be to, gali nepakakti puodų, peilių ar net elementarių indų“, – aiškina S. Gurevičius.
Anot jo, nors mokyklose kasdien gaminami dideli kiekiai maisto, jis nėra ruošiamas tokiomis apimtimis ir tokiu tempu, kokio prireiktų esant masinei nelaimei. Todėl, tvirtina S. Gurevičius, apie papildomą įrangą ir technines galimybes būtina galvoti iš anksto.
Ukrainos pamokos
Net ir taikos metu su skurdo rizika susiduria kas penktas gyventojas, o kas septintas, pabrėžia S. Gurevičius, negali sau leisti visavertės mitybos.
Įvykus didelio masto nelaimei, gyventojų, kuriems prireiktų pagalbos maistu, skaičius gerokai išaugtų.
„Šiuo metu „Maisto bankas“ maistu remia 232 tūkst. stokojančių žmonių, tačiau statistika rodo, kad dar tiek pat patiria nepriteklių, tik ne visi ryžtasi kreiptis pagalbos“, – teigia organizacijos vadovas.
Jo vertinimu, kiekviena savivaldybė turėtų būti parengusi maisto atsargas bent penktadaliui savo gyventojų. Jei galimybės leidžia, atsargų turėtų būti dar daugiau.
„Raginame ir pačią visuomenę turėti minimalių maisto atsargų, kurių pakaktų bent trims paroms, kol pradėtų veikti valstybės pagalbos mechanizmai“, – pabrėžia S. Gurevičius.
Ne vienerius metus Ukrainoje vykstantis karas taip pat suteikia skaudžių, bet vertingų pamokų.
Anot pašnekovo, iki karo Ukrainoje veikė palyginti nedidelis „Maisto bankas“, teikęs pagalbą tik dalyje šalies regionų.
„Prasidėjus karui, ukrainiečiai neturėjo galimybių priimti didelių paramos kiekių – trūko sandėlių, logistikos, patirties dirbti su tokiais mastais. Reikėjo mokytis veikti čia ir dabar, sparčiai plėstis ir spręsti organizuotumo stokos problemas“, – pasakoja jis.
Anot S. Gurevičiaus, Lietuvoje situacija kitokia, tačiau iššūkių irgi netrūksta: stinga patalpų, transporto, nėra sukauptų maisto rezervų. Vis dėlto, kur tik įmanoma, organizacija stengiasi stiprinti savo pajėgumus – tobulina paramos išdavimo procesus, kuria skaitmenines savanorių registracijos sistemas.
Naujos patirtys
Pratybose dalyvavo ir Panevėžio atstovai.
„Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovas Justas Žvironas pasakoja, kad į Suvalkiją vyko 20 žmonių.
Jo teigimu, įgyta patirtis buvo itin vertinga ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu – Panevėžyje reikalingi tie patys pasirengimo žingsniai kaip ir visoje šalyje.
Pasak J. Žvirono, vienas svarbiausių uždavinių – savanorių pritraukimas ir jų paruošimas darbui ekstremaliomis sąlygomis, kad ištikus nelaimei būtų užtektinai žmonių, gebančių greitai ir sklandžiai organizuoti pagalbą maistu.
Per pratybas jis pats dirbo virtuvėje.
Nors panevėžiečiai kasdien dalija maisto paketus, karštų patiekalų gamyba tapo nauju iššūkiu.
Reikėjo per trumpą laiką suplanuoti visą procesą – kas ruošia daržoves, kas gamina, kas dalija maistą, kas valdo žmonių srautus.
„Maisto paketų dalinimas mūsų nenustebino, nes tai darome kasdien, tačiau pats gaminimas ir patiekalų dalijimas buvo nauja patirtis. Panevėžyje maisto negaminame, todėl ši pratybų dalis buvo ypač naudinga“, – sako J. Žvironas.
Panevėžio regione „Maisto bankas“ dalyvavo ir kitose pratybose. Gruodį kartu su Kėdainių rajono savivaldybe komanda treniravosi Kėdainių arenoje, kur per dieną reikėjo supakuoti ir išdalinti po 7 kilogramus – apie 14 tonų – maisto 2000 žmonių.
„Turėjome ne tik paruošti maistą, bet ir sukviesti žmones, suvaldyti srautus. Įsitraukė savivaldybės atstovai, šauliai, kitos organizacijos – mokėmės visi kartu“, – pabrėžia jis.
Panevėžio regiono komanda taip pat dalyvavo pratybose, evakuojant Kėdainiuose veikiančios įmonės „Lifosa“ darbuotojus.
