Vakarų pasaulyje bučinys viešoje vietoje nieko
nestebina. Bene dažniausiai bučiuojasi prancūzai. Daug ką apie šios šalies
bučiavimosi kultūrą sako vien sąvoka “prancūziškas bučinys”. O bučiniais į
skruostą Prancūzijoje, kaip ir likusioje Pietų Europoje, keičiamasi kiekviena
proga. Vis dėlto Anglijoje, Šiaurės Europoje ir Amerikoje bučinys į skruostą
laikomas daug intymesniu – taip vyrai bučiuoja tik savo partneres. Ypatingą
reikšmę bučinys turi Graikijoje, tai atsispindi netgi kalboje – graikiškai
“mylėti” ir “bučiuoti” išreiškiama tuo pačiu žodžiu. Įvairiose šalyse pirmenybė
teikiama vis kitokiems bučiniams. Meksikiečiai dievina aistringus bučinius. Net
70 proc. meksikiečių tvirtina negalintys pakęsti santūrių pakštelėjimų. Anglai,
priešingai, linkę bučiuotis santūriai, o kas antras netgi bjaurisi bučiuodamasis
pajutęs drėgnas lūpas. Mėgstamiausia bučiavimosi vieta taip pat susijusi su
nacionaliniu mentalitetu. Vokiečiai labiausiai mėgsta bučiuotis prie degančio
židinio, o japonai – atokiuose paplūdimiuose. Japonijoje, kaip ir Indijoje,
bučiuotis viešumoje neįprasta, nes bučinys čia – vienas intymiausių dalykų.
Kitaip tariant, jeigu bučiuojiesi – nori sekso. Net ir nekaltas bučinys į
skruostą peržengus savo namų slenkstį yra tabu. Pasisveikinimo bučinio Tekančios
saulės šalyje apskritai nėra. O Indonezijoje bučiavimasis viešumoje uždraustas
įstatymu. Už bučinį į lūpas gresia ketvirčio milijono rupijų ( apie 19 tūkst. eurų) bauda.
“Sala.lt”
