Asmeniniame buvusio popiežiaus Jono Pauliaus II archyve
buvo rastas iki šiol nežinomas laiškas į jo gyvybę pasikėsinusiam Mehmetui Aliui
Agčai (Mehmet Ali Agca), kuris 1981 metų gegužės 13 dieną Švento Petro aikštėje norėjo atimti popiežiaus gyvybę.
Lenkijos dienraštis “Rzeczpospolita” antradienį pranešė, kad Jonas Paulius II turkų kovotojo laiške klausė, kodėl jis norėjęs atimti popiežiaus gyvybę, nors jie abu tiki tą patį Dievą. Dienraštyje teigiama, kad laiško tonas “labai broliškas”, tačiau kol kas neaišku, ar visas laiško tekstas bus paviešintas. Pranešime teigiama, kad velionis popiežius laišką rašė ir norėjo jį perkaityti viešai, tačiau vėliau persigalvojo.
Jonas Paulius II nesiuntė šio laiško M. A. Agčai, bet su juo asmeniškai pasikalbėjo nusikaltėlio kalėjimo vienutėje 1983 metų gruodžio 27 dieną.
Tikimasi, kad laiškas bus perduotas Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju reikalais besirūpinančiai komisijai, tačiau komisijos pirmininkas kunigas Slavomiras Oderis (Slawomir Oder) dienraščiui “Rzeczpospolita” teigė, kad kol kas negavo šio dokumento.
Jono Pauliaus II asmeninį archyvą šiuo metu peržiūri jo buvęs asmeninis padėjėjas ir draugas arkivyskupas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz), kuris teigė planuojąs atskleisti šio archyvo turinį.
Nors Jonas Paulius II savo testamente prašo jo asmeninius užrašus sudeginti, už archyvą atsakingas S. Dzivišas pareiškė: “nieko negalima sudeginti, viską reikia palikti ateinančioms kartoms”.
Atsižvelgdamas į velionio popiežiaus valią, jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI, neseniai S. Dzivišą paskyrė naujuoju Krokuvos vyskupu. Šį postą, prieš tapdamas pontifiku, turėjo Karolis Voityla (Karol Wojtyla).
Jonas Paulius II, sulaukęs 84 metų, šių metų balandžio 2 dieną mirė Vatikane. Jis popiežiumi buvo beveik 27 metus. Naujasis Romos katalikų bažnyčios vadovas paspartino savo pirmtako paskelbimo šventuoju procesą.
dpa-ELTA
