J. Bredikis: gyvybės dar niekas nesukūrė ir nesukurs

Garsus širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, išradėjas Jurgis Brėdikis į mediciną ir žmogų žvelgia kitokiu žvilgsniu. Visai neseniai akademikas nudžiugino ne tik savo kolegas, bičiulius, bet ir visus literatūros gerbėjus – pristatė jau šeštąją savo knygą.

Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmuose J. Brėdikis panevėžiečiams pristatė šeštąją savo knygą „Kitokiu žvilgsniu.“

Norėjo studijuoti literatūrą

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo  Lietuvoje pradininkas, 86 metų Jurgis Brėdikis, išėję į užtarnautą poilsį, savo patirtį, išmintį, pamąstymus sudėjo į knygas.

„Rašyti man gera, o gyventi be knygų ir išminties būtų pati didžiausia bausmė“, – tvirtina knygos „Kitokiu žvilgsniu“ autorius.

Kai knyga tik pasirodė, profesorius dėjo ranką prie širdies ir sakė, kad tai paskutinė. Tačiau praėjus pusmečiui J. Brėdikis jau nebe toks kategoriškas ir užsimena apie dar vieną.

„Į kūrybą įdėjau daug darbo. Į paskutinę knygą sudėliojau savo apmąstymus ir baigęs rašyti visiems pasakiau, kad tai paskutinis mano leidinys. Tikėjausi pailsėti, bet prasidėjo susitikimai su skaitytojais. Jie klausia apie viską, o tai mane skatina dar labiau gilintis, ieškoti informacijos, todėl dabar jau taip kategoriškai išleisti dar vienos knygos neatsisakau“, – „Sekundei“ teigė J. Brėdikis.

Širdies chirurgas rašyti pradėjo tik atsitraukęs nuo darbų, kai atsirado daugiau laisvo laiko. Jis prisipažino baigdamas vidurinę mokyklą svajojęs apie literatūros studijas, tačiau kaimynas profesorius Abraitis atkalbėjęs.

„Jis man sakė: ką tu rašysi, juk neturi jokios patirties, geriau tapk gydytoju ir tada galėsi imtis plunksnos. Taip ir buvo“, – šypsosi J. Brėdikis. Ir sako niekada nesigailėjęs, kad pasirinko gydytojo kelią. Čia jis sutiko ir savo gyvenimo meilę – taip pat medikę Danutę.

Pora užaugino sūnų Audrių ir dukrą Aidą. Atžalos žengia tėvų pėdomis: Aida – vaikų psichiatrė, Audrius jau dvidešimt metų Amerikoje dirba širdies chirurgu.

„Visa mūsų šeima eina medicinos keliu, giminėje yra net septyni medikai. Mano abu vaikai gydytojai ir tuo labai didžiuojuosi. Jie nesavanaudžiai, atsidavę ir labai daug dirba. Sūnus buvo mano vadovaujamame moksliniame būrelyje, jis pasirinko tą patį, ką aš, todėl kartu dirbome ir operavome. Namuose visą laiką buvo kalbama apie mediciną, ligonius, tad vaikai ir pasirinko tokį kelią“, – pasakojo akademikas.

Kiek žymus širdies chirurgas padarė operacijų, suskaičiuoti sudėtinga, kaip jis pats sako, tai neįmanoma misija.

„Galima išvesti vidurkį, kiek per dieną ar per savaitę būdavo operacijų. Į šį klausimą galima atsakyti įvairiai. Kiek padariau operacijų – būtų vienas skaičius, bet parengėm daugiau kaip tūkstantį gydytojų, tai jeigu dar pridėtum jų atliktas operacijas, suma būtų tikrai įspūdinga“, – įsitikinęs J. Brėdikis.

Reikalinga harmonija

Profesorius pripažįsta, kad rašymas irgi atima daug laiko, tai – tikras darbas. Gydytojas jam kasdien skiria maždaug penkias valandas. O ir pats kūrybos procesas vyksta ne bet kaip.

J. Brėdikis žiemą rašo savo darbo kambaryje. Jame pilnos lentynos knygų, stalas nukrautas įvairia literatūra, ant sienos kabo tėvo ir gimtinės paveikslai. Vasarą įsikuria Kulautuvoje, pušyne esančioje sodyboje.

„Rašau ten, kur maloni ir rami atmosfera. Stengiuosi kuo daugiau būti gryname ore. Juk taip gera. Švarus oras, aplinkui nuostabūs kvapai, teigiamai veikia ir gėlės, paukščių čiulbėjimas. Tokia aplinka man labai padeda ir netgi rašydamas apie rimtus dalykus kai ką įterpiau. Pakeldavau akis nuo rankraščio ir ką matydavau, stengdavausi keliomis eilutėmis aprašyti. Mano knygoje yra ir tokių pastabų: „Šiandien mes dirbame dviese. Aš prie stalo, o jis medyje. Stebiuosi, kaip jis nepavargsta ir kaip jo galva atlaiko tokius smūgius. Ir ar tai tas pats genys, kuris buvo ir pernai, ir užpernai, nes pušis tai ta pati, ant kurios jis kalena.“ Žinoma, literatūros kritikai pyko ant manęs už tokius dalykus, bet aš aiškinau: tai mano stilius ir kitaip nebus“, – kalbėjo J. Brėdikis.

Žmogus – energetinė būtybė

Knygoje „Kitokiu žvilgsniu“ autorius, remdamasis kvantinės fizikos, holografijos virpesių ir rezonanso dėsniais ir kitais mokslo atradimais, populiariai kalba apie tai, kas domina kiekvieną: apie žmogų kaip visatos dalį, apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų informacinę komunikaciją nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens, apie sąsajas su visatos informaciniu-energiniu lauku, nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie visuotinę nelygybę ir matricas, kurios valdo mus, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas, ir vidines nepaprastas savigydos galias.

„Į kiekvieną žvelgiu ne tik mediko, bet ir paprasto žmogaus akimis. Pasinaudoju naujausiais mokslo laimėjimais, kvantine fizika, holografijos virpesių ir rezonanso dėsniais, paskutiniais DNR atradimais. Jie mane skatina visai kitaip pažiūrėti tiek į mediciną, tiek į žmogų. Juk jis yra tarp žemės ir dangaus, energetinė būtybė. Atradau nemažai naujų dalykų. Vienas įdomesnių yra JAV įkurtas Širdies matematikos institutas, jo mokslininkų išrastais metodais galima apskaičiuoti, kaip veikia žmogaus energetiniai laukai. Pasirodo, kad širdis yra antros smegenys. Ir ne protas valdo širdį, o ši – protą. Mokslininkai įrodė, kad emocijos vis dėlto kyla širdyje. Vadinasi, kai sakoma: mano širdis jaučia, pyksta, kankinasi, taip yra iš tiesų“, – tvirtina J. Brėdikis.

Minčių galia

Dauguma sutinka, kad mūsų sąveika tiek su aplinka, tiek su visais objektais vyksta per energinius laukus, kurie supa mūsų fizinį kūną. Jie sudaro mūsų biolauką – aurą. Kvantinė fizika teigia, kad energija gali virsti materija ir atvirkščiai, o tokie procesai mūsų organizme vyksta nuolatos.

„Juk būna taip, kad pagalvoji apie artimą žmogų ir tą pačią akimirką jis paskambina. Arba eidamas gatve sutinki tą, apie kurį galvoji. Tarp žmonių yra telepatinis ryšys. Dažnas turi nuojautą, kad gali kas nors atsitikti, ir jeigu tai išvystyta, ji pasitvirtina, o tokių reiškinių labai daug. Knygoje stengiausi tai akcentuoti. Nebijau kalbėti apie antgamtiniais laikomus reiškinius. Tiesiog noriu, kad visi įsitikintų, jog tai yra faktas, nors jų mes dar nemokam paaiškinti“, – mano profesorius.

Jis atkreipia dėmesį ir į įvairius eksperimentus. Visi žinome, kad su meile prižiūrimi augalai geriau auga ir gražiau žydi. Per mokslininkų bandymus, kai vieniems augalams buvo sakomi gražūs žodžiai, o kitiems – keiksmažodžiai, paaiškėjo, kad lepinami augalai užaugo greičiau ir buvo gražesni.

J. Brėdikis pabrėžia, kad itin daug įtakos turi mūsų mintys.

„Mintys yra bangos ir turi tam tikrą energiją, teigiamą ir neigiamą krūvį. Todėl reikia labai gerai apgalvoti kiekvieną žodį. Jeigu kam nors linkėsime blogo, taip ir atsitiks, bet tas blogis grįš bumerangu“, – teigia jis.

Profesorius aiškina, kad žmogus, turėdamas pozityvias mintis, aukštesnius, dvasingesnius tikslus, kartodamas gali jas įtvirtinti ir smegenyse, ir ląstelėse. Anksčiau buvo manoma, kad smegenų ląstelės neatsikuria, bet dabar tai paneigta.

„Kartojama informacija įsirašo smegenų sinapsiuose, susidaro naujų jungčių. Jos sukelia netgi ląstelių DNR struktūros pasikeitimų. Taigi žmogus gali formuoti netgi savo asmenybę, gali save padaryti visai kitokį – pozityvų, dvasingą, teigiamai mąstantį. Žinoma, tam reikia pastangų ir tikėjimo, nuolat tai daryti, kol galiausiai mintys realizuosis smegenyse, pereis į fizinį kūną. Neigiamos emocijos nebegalės daryti įtakos.

Pavyzdžiui, jeigu puodukas pilnas teigiamų emocijų, tai kur įpilti neigiamų. Ir priešingai, jeigu žmogus turi daug neigiamų emocijų, jas reikia išpilti ir tik tada pripildyti teigiamomis“, – aiškina akademikas.

Energijos variklis

J. Brėdikis pažymi, kad senovės medicina rėmėsi energiniu gydymu. Tai minčių ir vizualizacijos, meditacijos, maldų ir mantrų terapija, akupunktūra, delnų energija, garsų, spalvų, kvapų, žolelių, kristalų terapija. Moksliškai įrodytas ir rankų terapijos poveikis.

Pasak profesoriaus, holistiniai principai turi sudaryti sveikos gyvensenos pagrindą. Fizinei sveikatai svarbiausia yra saikas, tinkamas maistas, skysčiai, judėjimas. Fizinės gydymo priemonės veiksmingos tik esant fizinio lygmens sveikatos sutrikimams.

Knygos autorius pažymi: nors medicinos pažanga itin didelė, tačiau tebėra neišgydomų ligų.

„Žmogaus energija turi cirkuliuoti per visus energinius kanalus. Jeigu jos mažai – reikia papildyti, jeigu per daug – išleisti. Jeigu energija uždaryta ir yra susidarę kamščiai, reikia juos išvalyti. Kinai tai daro adatomis“, – sako medikas.

Pagrinde energija gaunama iš šviežio, ne rūkyto ar marinuoto, maisto. Didžiausią dalį energijos gauname iš oro. Turėdamas jos pakankamai žmogus darosi atsparus ligoms, gerėja jo savijauta ir sveikata.

Jeigu greitai pavargstate, skauda galvą, nesinori imtis darbų – tai požymiai, kad trūksta energijos. Jei jos per daug, žmogus tampa sudirgęs, irzlus, greitai užsidegantis. Reguliuoti savo energiją galima Rytų medicinos rekomenduojamais pratimais.

J. Brėdikis jau ne vienerius metus stengiasi gyventi visavertį gyvenimą ir tai daro gana sėkmingai.

„Galiu pasigirti, kad cholesterolio rodikliai geri, vadinasi, maitinuosi tinkamai. Kiek leidžia fizinė būklė, bandau mankštintis, darau jogos pratimus, ramiai gyvenu, neskubu, nesikarščiuoju. Nebūnu ten, kur yra neigiamų emocijų, nežiūriu blogų filmų, nesiklausau negražios muzikos ir kvailų kalbų“, – kalbėjo J. Brėdikis.

Ateities medicina

Profesorius tvirtina, kad rašydamas knygas kaskart gauna vis naujų žinių ir į aplinką pradeda žvelgti kitaip.

„Iš tikrųjų aplinkoje daug kas vyksta, tačiau kartais nepastebime, nesustojame, neanalizuojame, neturime tam laiko. O rašydamas viską permąstau, be to, plečiasi akiratis. Manau, vienas iš svarbiausių, galbūt net ir pats svarbiausias įvykis, kad iš netikinčio žmogaus, ateisto, tapau tikinčiu Kūrėju. Visame pasaulyje, visatoje ir gamtoje matau dėsnius, kurie susiję su jo kūrybiškumu, nesavanaudiška meile ir kitais dalykais“, – teigia akademikas.

Anot J. Brėdikio, didžiuliai pasiekimai biologijos ir medicinos mokslų srityse sveikintini, tačiau esminio dalyko – gyvybės – dar niekas nesukūrė ir nesukurs.

„Žmogui neduota – tai Dievo patentas. O kažkokios sukurtos ląstelės dalys ar dar kažkas negali priartinti prie galimybės sukurti gyvybę. Juk iki šiol Vakarų mokslas neatsako į klausimą, kas yra gyvybė. Indijoje vitalinė gyvybė suprantama kaip prana, Kinijoje – či, o tos gyvybės pradžia, šaltinis yra visata. Mūsų gyvybines funkcijas palaiko energiją, kurios, jei reikia, galima pasikrauti, nes visi būdai aprašyti ir žinomi. Iš to darau išvadą, kad, per dabartinius filtrus perfiltravę senąją Rytų mediciną ir sujungę ją su moderniąja, turėsime ateities mediciną. Tada, viena vertus, mes gautume gilų ir dvasingą žmogaus supratimą, kita vertus, naudotumės tomis technologijomis, kurias sukūrė Vakarų medicina“, – tvirtina išradėjas.

J. Brėdikio manymu, visiškai atmesti reiškinių, kurių mokslininkai nesugeba paaiškinti, negalima. Pasak profesoriaus, moderniai medicinai ypač svarbu remtis senąja Rytų kultūrų išmintimi ir žiniomis, kad būtų galimybė atsirasti kitokiai ateities medicinai.

J. Brėdikis – buvęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, LR ambasadorius Čekijoje, Vengrijoje, Turkijoje.

Jis yra Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos bei Tarptautinės chirurgijos draugijų narys, širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje.

Profesorius tyrė ir taikė širdies chirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų.

Kaune įkūrė Širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą.

Akademikas yra 13 monografijų ir vadovėlių, daugiau kaip 60 išradimų autorius, du kartus apdovanotas valstybine premija.

Dovilė BARVIČIŪTĖ