Iš Izraelio grįžusi „Sekundės“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė įsitikinusi, kad kelionėje po šią šalį labai svarbu ne tik matyti, bet ir jausti, o tikrosios šios žemės dovanos slypi ne išorėje, o viduje.
Kelionė į Izraelį nebuvo ilgai planuota ir jai iš anksto pasirengti buvo maža laiko. Tačiau viskas klostėsi tarsi savaime: pakakdavo per pokalbį užsiminti, jog ketinu aplankyti šią įdomią šalį, visi tarsi susitarę labai džiaugėsi ir stengėsi pagelbėti, kuo galėjo: patarimu, pamokymu, paskolinta knyga ar žemėlapiu.
Dar nė į vieną kelionę manęs nelydėjo tiek daug gerų žodžių ir palaikymo. Ir dar nė iš vienos šalies parvežtų smulkių lauktuvių žmonės neėmė taip meiliai. Kiekviena nedidelė iš tos šalies parvežta dovanėlė tiems, kurie palaikė, domėjosi, linkėjo, tarsi įgavo savotiško sakralumo, o man pačiai – išskirtinių ir netikėtų patirčių, kurias neabejotinai galima pavadinti tos šalies įteiktomis dovanomis. Tad grįžusi iš Izraelio galiu patvirtinti, kad ta nedidelė planetos teritorija – Šventoji Žemė.
Pirmiausia nustebino, kad Izraelis yra gana nedidelė valstybė. Žinoma, tai nesunku pamatyti žemėlapyje, bet legendų ir įvairių pasakojimų apie šią šalį tiek daug, jog mintis, kad gali ją išilgai kirsti per dieną – pernelyg neįtikėtina. Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi vos per 470 km, plačiausia šalies vieta – 135 km, siauriausia tik 15 km. Tad atstumas iš Tel Avivo iki Jeruzalės įveikiamas vos per valandą, o iš ten iki Negyvosios jūros – vos pora valandų kelio.
Pažįstami vietovardžiai
Jei esi nors kiek praktikuojantis katalikas ar nors kiek išprusęs žmogus, dauguma vietovių pavadinimų ne tik girdėti, bet, sakyčiau, net tokie pat savi, kaip lietuviški vietovardžiai: Jeruzalė, Nazaretas, Galilėjo jūra, Jordano upė, Jerichas, Negyvoji jūra, Betliejus. Visi šie gražūs vardai šimtus kartų girdėti ir įsidėmėti.
Gal tik Eilato kurorto vardas svetimas. Tai piečiausiame Izraelio taške prie Raudonosios jūros įsikūręs kurortinis miestas, į kurį neseniai pradėta rengti tiesioginius skrydžius iš Kauno.
Gal ir pelnytai šio kurorto pavadinimas negarsus – pats kurortas nykokas, su labai siauru viešuoju paplūdimiu žvyruotu murzinu smėliu ir miesto tipo didelių viešbučių kratiniu. Jokio stiliaus ir romantikos, užtat – labai patogus nuvykti į bet kurią dominančią Izraelio vietą.
Teisingumo dėlei reikėtų įspėti pigių skrydžių mėgėjus, nes būtent tokie organizuojami iš Lietuvos – nesitikėkite Izraelyje dar ir ilsėtis pigiai. Kainos čia gana aukštos, pietūs ar vakarienė restorane ir kelios taurės vyno gali atsieiti ir iki 100 Eur.
Tačiau maistas labai skanus, kokybiškas, pagamintas iš gerų produktų ir su meile. To iš žydų galima pasimokyti. Beje, porcijos gana didelės, šalia antrojo patiekalo visuomet atneša daug įvairių salotų ir padažų su duonos papločiais, tad jei keliaujate poroje, galima gana sočiai pavalgyti ir dalijantis vieną porciją dviese, nelygu, koks kieno apetitas.
Verta keliauti
Užsibūti Eilate neverta. Iš čia apstu gerų turistinių maršrutų. Už 300 dolerių galima išsipirkti kelionę į Jordaniją, kur aplankysite vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Petrą, bei rinktis poilsį Jordanijos pusėje. Galima keliauti į Egiptą, artimiausia vieta poilsiui – modernus Tabos Heights kurortas, garsėjantis auksinio smėlio su žaliuojančiomis viešbučių oazėmis pakrante.
Ten būti neteko, tad patvirtinti, jog ši vieta tikrai gera pailsėti, būtų neatsakinga. Be to, susidarė įspūdis, jog Izraelio saugumo tarnybos oro uoste ne itin palankiai žiūri į žmones, išsprūdusius pakeliauti po Egiptą. Dvi merginos iš Rygos, skridusios atgal su mumis lėktuvu, turėjo rimtų nemalonumų su oro uosto apsauga, rodos, tik dėl to, kad bandė neprisipažinti vykusios pasidairyti po Šarm El Šeichą.
Beje, visiems žinomas Rusijos lėktuvas sudužo vos kelios dešimtys kilometrų nuo Izraelio sienos ir oro uosto, iš kurio kyla lėktuvai į Kauną. Verta atkreipti dėmesį, kad lėktuvai leidžiasi ne pačiame Eilate, kaip bus parašyta ant skrydžio bilieto, o dykumoje esančiame kariniame oro uoste, nuo kurio iki kurorto dar teks valandą važiuoti dykumos kalnais palei pat Egipto sieną.
Ir taksi paslauga gali gerokai pabranginti planuotą pigaus skrydžio bilieto kainą. Už taksi maršrutu Eilatas–Ovda dar papildomai paklosite apie 70 Eur.
Jei visgi nuspręsite Eilatą rinktis kaip strategiškai patogią vietą, iš kurios pradėsite pažintį su Izraeliu, protingiausia būtų kelioms dienoms išsinuomoti automobilį ir sudarius tinkamą maršrutą per 3–4 dienas pamatyti visas mums iš Senojo ir Naujojo Testamento pažįstamas vietas. Automobilio nuoma kainuos apie 100–150 Eur, degalų kainos šiek tiek didesnės nei Lietuvoje, bet nuomojami automobiliai – mažalitražiai, ekonomiški.
Atkreipiau dėmesį, kad šioje šalyje nelabai mėgstama puikuotis automobiliais, žmonės gana kuklūs, santūrūs ir nelinkę išsišokti. Tai ne tokia šalis, kurios gyventojams reikia ryškių spalvų, triukšmo ir dėmesio. Esminiai potyriai čia vyksta viduje – ne išorėje.
Kitokia gamta
Jei tikitės Izraelyje išvysti ypatingo grožio gamtovaizdžių, teks gerokai nusivilti. Kraštas gana skurdus: kalvos, kalnai, dykumoms būdinga augmenija, tik artėjant prie Viduržemio jūros ties Jeruzale vaizdai kiek atsigauna, atsiranda daugiau žalumos ir vešlesnės augmenijos, palmių.
Vos prieš šimtą metų šiose žemėse pradėjus kurti Izraelio valstybę buvo pasodinta 250 milijonų augalų. O Izraelio verslo sostine (tikroji sostinė – Jeruzalė) tituluojamas Tel Avivas buvo pastatytas tiesiog dykvietėje prie Viduržemio jūros, nors į jį žvelgdamas iš lėktuvo skrydžio to tikrai nepasakysi – akį džiugina ne tik įspūdingo miesto dangoraižiai, bet ir žaliuojantys plotai.
Ypač įdomu važiuoti Negyvosios jūros pakrante – čia viskas kitaip, nes kelias driekiasi palei kalnus ir daugelyje vietų yra 400 metrų žemiau jūros lygio. Bandžiusieji gilųjį nardymą turėtų geriau suprasti, kad tokia vieta – išskirtinė mūsų žemėje ir jausmas čia apima gana dvejopas. Ilgai užsilikti tikrai nesinori.
Iš Eilato dykumos keliu Negyvąją jūrą pasieksite per porą trejetą valandų. Pirmiausia jus čia pasitiks didžiuliai fabrikai – pramonės įmonės, išgaunančios iš šios jūros vandens vertingas mineralines medžiagas. Nustebins itin ryški mėlyna jūros spalva, o jei turėsite galimybę išsimaudyti, pamatysite, jog ir vanduo čia kitoks, tarsi aliejus, kuriame būtų ištirpinti kilogramai druskos. Vanduo išties labai sūrus, jo patekus į burną ar akis, reikia skubiai bėgti skalauti gėlu vandeniu. Tad patarimas – jūroje elkitės atsargiai, nesitaškykite ir jokiu būdu nesiverskite ant pilvo, nes gali tekti prašyti aplinkinių pagalbos, kad apverstų atgal.
Šiuo laikotarpiu maudytis jūroje gali būti šaltoka, bet vos keliuose prie Negyvosios jūros įsikūrusiuose kurortuose apstu viešbučių su SPA, jų baseinuose ir voniose naudojamas natūralus šios jūros vanduo, į viešbučius pumpuojamas iš jūros vamzdžiais.
Beje, anksčiau čia lankęsi keliautojai pasakojo, jog seniau paplūdimiuose stovėdavo didžiulės natūralaus purvo talpyklos, žmonės juo tepdavosi – visi prisimename atvirukus su juodu purvu išsitepusių žmonių vaizdais. Dabar purvo paplūdimiuose nebeliko, visur privežta smėlio, o purvo pakelių galima įsigyti vietos parduotuvėlėse. Pakelio kaina – 5 šekeliai (šekelis atitinka 1 litą). Juokaujama, jog kažkas, nukasęs paplūdimių purvą, padarė labai pelningą verslą. Taip pat purvo procedūros siūlomos viešbučių SPA, tvirtinama, kad profesionaliai atlikta procedūra, kai kūnas užtepamas storu sluoksniu šilto purvo, apvyniojamas celofanu ir šiltai užklojamas, yra kur kas veiksmingesnė, nei purvo tepimas gryname ore prie jūros, tai dažnai vadinama tiesiog purvo džiovinimu ant odos.
Kalbinta kosmetologė rekomendavo purvo kaukę, kuri džiūdama sutraukia odą, sakė, jog tai puiki priemonė nuo raukšlių. Dar nebandžiau, bet purvo kelis pakelius parsivežiau. Oro uosto apsauga nelaiko to skysčiais, tad galite nesibaiminti, kad atims.
Tiesa, bagažo kilogramus tiksliai įvertins, todėl verta turėti rankines svarstykles, kad galėtumėte tinkamai paskirstyti krovinius ir nepatirtumėte papildomo streso, karštligiškai ieškodami būdo, kaip gerokai palengvinti nuo žvakių, kremų su Negyvosios jūros mineralais, purvo ir kitų dalykų apsunkusį lagaminą.
Seniausias pasaulio miestas
Keliaudami palei Negyvąją jūrą gana greitai pasieksite tolimiausią jos kraštą, kur įsikūręs seniausias pasaulio miestas, net 10 tūkst. metų skaičiuojantis Jerichas. Legenda mena, kad būtent šalia šio miesto esančioje dykumoje po krikšto Jordano upėje Jėzus Kristus praleido 40 dienų, kad suvoktų savo pašaukimą. Toje vietoje kalnuose pastatytas vienuolynas, jį galima pasiekti pėstute arba keliantis kalnų keltuvais.
Verta atkreipti dėmesį, kad Jerichas įsikūręs jau Palestinos teritorijoje, todėl įvažiuojant į ją matysite didelius ženklus, skelbiančius, kad Izraelio piliečiams įvažiavimas draudžiamas ir teritorijos ribos kirtimas gali kelti pavojų jų gyvybei. Po Izraelį savarankiškai išsinuomotu automobiliu su tos šalies numeriais keliaujantiems turistams taip pat nerekomenduojama vykti į Palestiną, net perspėjama, kad įvykus kokiam eismo įvykiui draudimas gali atsisakyti kompensuoti patirtus nuostolius.
Tad važiavimas tuščiomis apleisto miesto Palestinos pusėje gatvėmis gali sukelti šiek tiek baimės ir įtampos, kuri gerokai nuslūgsta pradėjus bendrauti su draugiškais ir labai maloniais palestiniečiais.
Jie su džiaugsmu sutinka kiekvieną čia pasirodžiusį turistą ir yra labai išsiilgę bendravimo su svečiais iš kitų šalių, juk patys išvykti iš teritorijos leidimus turi vos vienas kitas.
Tiesa, Palestinos pusėje patirsite labiau Egiptą ar Turkiją primenančią atmosferą. Vyrai žavėsis jūsų mėlynomis akimis ir šviesiais plaukais, jei tokius turite, norės paliesti ir būtinai įsiūlyti kažką nusipirkti. Natūralu, juk tai arabai, jų kultūra kitokia nei judėjų ar krikščionių.
Palestinos pusėje yra ir Betliejus – miestas, kuriame gimė Jėzus Kristus. Keliaujant į Betliejų susidarė įspūdis, jog tai ta pati Jeruzalė, tik arabiškoji jos dalis. Iš Betliejaus iki istoriškai svarbiausios Izraelio vietos – Jeruzalės senamiesčio – galima nusigauti ir pėstute, o automobiliu tetrunka geras 10 minučių, tad neapsigaukite kelionės į Jeruzalę ir Betliejų planuoti kaip dviejų atskirų objektų.
Taip pat Betliejuje neskubėkite prasidėti su nepažįstamais asmenimis, bandančiais siūlyti įvairias gidų paslaugas – žmonės čia gyvena skurdžiai ir stengiasi iš savarankiškai keliaujančių turistų bent kiek užsidirbti.
Galilėjos jūros stebuklai
Aplankius Jeruzalę, apie kurią galima būtų rašyti atskirą straipsnį, verta akis kreipti į Tel Avivą, kuriame „sukasi“ visi Izraelio pinigai, sutelktas verslas ir vykdomoji šalies valdžia.
Iš čia galima nuvykti į Haifą, kurios mums nepavyko pasiekti dėl netinkamo planavimo ir žinių apie Izraelį trūkumą. Įvyko panašiai, kaip būna keliaujant po Italiją, kai tenka labai nustebti, jog dienos metu niekur nebus galima pavalgyti, nes Italijoje – siesta.
Panaši istorija ir su Izraeliu, tik čia dauguma įstaigų dėl šabo užsidaro penktadienio vakarą (apie 17 val.) ir duris atveria tik šeštadienį panašiu metu. Per šabą nedirba ne tik oficialios įstaigos, parduotuvės, kavinės, bet nevažiuoja ir visuomeninis transportas – autobusai, net traukiniai. Tad suplanavę keliauti į Haifą šeštadienio dieną, likome it musę kandę – nebuvo jokio transporto ten nuvykti, nebent taksi, nedirbo ir automobilių nuomos punktai.
Jei bent kiek domitės religija, derėtų aplankyti Nazaretą. Kad ir kaip būtų keista, iki šių dienų išliko namų slenkstis, ant kurio ten gyvenusiai moteriai vardu Marija apsireiškęs angelas pasakė, kad ji pagimdys Dievo sūnų.
Labai prasminga susikaupti jau naujaisiais laikais statytoje katedroje – netrukus švęsime Jėzaus Kristaus gimtadienį – šv. Kalėdas. Religinės istorijos Izraelyje išties įtraukia, priartina keliautoją prie pasaulio sukūrimo ištakų.
Daugybė istorijų, aprašomų Senajame Testamente, kuriuo vadovaujasi religingi žydai, susijusios su Izraeliu, šalį valdžiusiais valdovais ir vykusiais stebuklais. Nemažai istorijų iš seniausių laikų, kuriais žmonės gyveno šiose vietose, perėmė ir už krikščionybę daugiau kaip tūkstančiu metų jaunesnė musulmonų religija. Ir visos krikščionybės šaknys – čia, Izraelio žemėje.
Viskas šioje šalyje primena žmogui, kad kažkas prieš mus visada buvo pirmas. Nuo pat pasaulio sukūrimo. Todėl klausimas, kas pirma – višta ar kiaušinis – visgi sufleruoja atsakymą, kad gal kiaušinis?
Abejoti visais klausimais linkę judėjai greičiausiai pasakytų, kad atvirkščiai, todėl skaitydami šį tekstą ir jau dėliodami savo būsimos kelionės maršrutą padarykite viską atvirkščiai. Kaip kad nutiko mums.
Pradėkite pažinti šią šalį ir savo ištakas nuo Jėzaus Kristaus kančios ir mirties vietos, o užbaikite Betliejumi, kur šis pranašas gimė ir pradėjo savo gražų žmogaus gyvenimą.
Brigita Sabaliauskaitė
Specialiai „Sekundei“ iš Izraelio
