ELTA
Viena prancūzų istorikė mano suradusi d’Artanjano (d’Artagnan), kuris Aleksandrą Diuma (Alexander Dumas) įkvėpė sukurti garsųjį romaną “Trys muškietininkai”, kapą, praneša agentūra AFP.
Tikrasis d’Artanjanas tarnavo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kariuomenėje ir 1673 metais krito per Mastrichto apsiaustį, sakė istorikė Odilė Borda (Odile Bordaz). Jos tyrinėjimai parodę, kad muškietininkas greičiausiai palaidotas vienos bažnyčios teritorijoje šiandieniniame Mastrichto Volderio kvartale.
Darydama savo išvadas, O. Borda rėmėsi istoriniais Mastrichto žemėlapiais. Šiais duomenimis, Liudviko XVI ir jo muškietininkų būstinė buvo įsikūrusi Volderyje. “Logiška, kad d’Artanjanas su savo vyrais iš čia 1673 metų birželio 25-ąją leidosi į mūšį dėl miesto tvirtovės”, – sakė mokslininkė. Čia muškietininkų vadeiva, kurio visas vardas buvo Šarlis de Bacas de Kastemoras d’Artanjanas (Charles de Batz de Castelmore d’Artagnan), žuvo nuo muškietos šūvio.
Volderio registre teigiama, kad aukščiausi žuvusiųjų vadai palaidoti artimiausioje bažnyčioje. Tiesa, dokumente nėra įrašo apie d’Artanjano palaidojimą, pripažino istorikė. Tačiau ji teigė esanti “daugiau kaip 90 proc.” įsitikinusi, kad jis palaidotas būtent čia. Hipotezė, kad muškietininko kūnas vidurvasarį būtų nugabentas į Prancūziją, neatitinka “karo laiko papročių”.
Olandų archeologas ir Mastrichto kultūros paminklų
saugotojas Vimas Dikmanas (Wim Dijkman) tuo tarpu tokią teoriją vertina
skeptiškai. Anot jo, nėra jokių istorinių ar archeologinių įrodymų šia kryptimi.
V. Dikmanas nemano, kad daug naudos duotų ir Volderio kasinėjimas. “Net jei jis
būtų buvęs čia palaidotas, kapas XIX amžiuje galėjo būti sunaikintas, kai buvo
statoma nauja bažnyčia”, – sakė jis.
Tikrasis d’Artanjanas tarnavo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kariuomenėje ir 1673 metais krito per Mastrichto apsiaustį, sakė istorikė Odilė Borda (Odile Bordaz). Jos tyrinėjimai parodę, kad muškietininkas greičiausiai palaidotas vienos bažnyčios teritorijoje šiandieniniame Mastrichto Volderio kvartale.
Darydama savo išvadas, O. Borda rėmėsi istoriniais Mastrichto žemėlapiais. Šiais duomenimis, Liudviko XVI ir jo muškietininkų būstinė buvo įsikūrusi Volderyje. “Logiška, kad d’Artanjanas su savo vyrais iš čia 1673 metų birželio 25-ąją leidosi į mūšį dėl miesto tvirtovės”, – sakė mokslininkė. Čia muškietininkų vadeiva, kurio visas vardas buvo Šarlis de Bacas de Kastemoras d’Artanjanas (Charles de Batz de Castelmore d’Artagnan), žuvo nuo muškietos šūvio.
Volderio registre teigiama, kad aukščiausi žuvusiųjų vadai palaidoti artimiausioje bažnyčioje. Tiesa, dokumente nėra įrašo apie d’Artanjano palaidojimą, pripažino istorikė. Tačiau ji teigė esanti “daugiau kaip 90 proc.” įsitikinusi, kad jis palaidotas būtent čia. Hipotezė, kad muškietininko kūnas vidurvasarį būtų nugabentas į Prancūziją, neatitinka “karo laiko papročių”.
Olandų archeologas ir Mastrichto kultūros paminklų
saugotojas Vimas Dikmanas (Wim Dijkman) tuo tarpu tokią teoriją vertina
skeptiškai. Anot jo, nėra jokių istorinių ar archeologinių įrodymų šia kryptimi.
V. Dikmanas nemano, kad daug naudos duotų ir Volderio kasinėjimas. “Net jei jis
būtų buvęs čia palaidotas, kapas XIX amžiuje galėjo būti sunaikintas, kai buvo
statoma nauja bažnyčia”, – sakė jis.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
