Ukrainoje jau ketvirtus metus vykstant karui, saugumo klausimai Lietuvoje persikelia iš teorinių diskusijų į kasdienius sprendimus. Gyventojai svarsto, kur kilus pavojui būtų galima trumpam pasislėpti nuo apšaudymo, o savivaldybės ieško būdų, kaip pasirengti.
Panevėžiui iki tikslo, kad priedangose tilptų 60 procentų gyventojų, dar toloka, tačiau jo link artėjama. Prie to prisideda ir patys daugiabučių gyventojai.
Paskata gyventojams
Priedangos skirtos trumpalaikei – iki kelių valandų
– apsaugai kilus pavojui. Siekdama paskatinti daugiabučių bendrijas pasirūpinti tokiomis erdvėmis, Panevėžio savivaldybė dvejus metus iš eilės skelbė finansavimo konkursą.
Gavusios paramą, bendrijos tvarkė rūsiuose esančias bendrojo naudojimo patalpas, įsigijo generatorius, langų apsaugos skydus ir kitą reikalingą įrangą.
Šia galimybe jau pasinaudojo beveik dešimt miesto daugiabučių bendrijų.
Net keturioms pernykščiame konkurse finansavimą laimėjusioms bendrijoms vadovaujanti Lina Petkūnienė pasakoja, kad pirmas žingsnis įrengti priedangas rūsiuose prasideda nuo gyventojų pritarimo.
Jį gavus, pernai priedangos įrengtos Algirdo gatvės 25, Danutės gatvės 4 ir 10 bei Margių gatvės 12 daugiabučiuose.
Tiesa, ne visuose L. Petkūnienės vadovaujamuose namuose tai buvo įmanoma – kai kur patalpos pasirodė per mažos, tad, anot pirmininkės, teks ieškoti kitokių sprendimų.
Nuo perdažytų sienų iki generatorių
Atnaujintas patalpas daugiabučiuose kol kas matė ne visi jų gyventojai.
Kol vyko darbai, kai kurie užsukdavo pasižiūrėti, kaip keičiasi rūsiai, tačiau didžioji dalis naujovių gyventojams bus pristatyta pavasarį vyksiančiuose bendrijų visuotiniuose susirinkimuose.
Iki šiol šios patalpos dažniausiai ir tarnavo kaip vieta tokiems susiėjimams.
„Galutinį vaizdą matė dar ne visi – perdažėme sienas ir grindis, pastatėme naujus suolus, atnaujinome senesnius“, – pasakoja L. Petkūnienė.
Priedangoms pritaikytuose daugiabučių rūsiuose teko pertvarkyti ir elektros instaliaciją, kad prireikus būtų galima prijungti generatorius, pasirūpinta langų apsauga, o kai kur pakeistos antrojo išėjimo durys.
Pasak pirmininkės, gyventojai jau ima kalbėti, ko priedangose dar trūksta, pavyzdžiui, tualetų. O vanduo jose yra.
„Ką dar galime padaryti, kalbėsime susirinkimuose. Jei sutarsime, darbus tęsime“, – tvirtina ji.
L. Petkūnienė tikisi, kad Savivaldybė panašų finansavimo konkursą paskelbs ir šiemet.
Finansinė pagalba – postūmis bendrijoms
„Atsarga gėdos nedaro. O dar ir Savivaldybės piniginė paskata – ji ir davė didžiausią postūmį įsirengti priedangas“, – sako L. Petkūnienė.
Trims jos vadovaujamiems daugiabučiams skirta maksimali konkurso suma – po 5 tūkst. eurų, dar vienam – 4 tūkst. eurų.
L. Petkūnienės teigimu, Durpyno gatvės 10 daugiabutis neturi antrojo išėjimo, už kurį vertinant paraiškas skiriami papildomi balai, todėl jam atiteko mažesnė suma.
„Kai kas įsivaizduoja, kad į priedangą daugiabučio rūsyje subėgs pusė miesto. Bet ar neįleistumėte tuo metu pro šalį einančio žmogaus bent trumpam pasislėpti?“
J. Laurinavičius
Kai kuriems namams Savivaldybės skirtų pinigų pakako rūsiuose įrengti priedangas, kitiems teko pridėti ir savų.
Buvo ir tokių atvejų, kai darbus teko pradėti nuo elementariausių dalykų, pavyzdžiui, iš rūsio išvežti šiukšles.
Viename daugiabutyje jų buvo prikaupta tiek, kad nepavyko išsiaiškinti, kam tie daiktai priklauso.
Įsirengti nesudėtinga
Pasak L. Petkūnienės, priedangoms pritaikytos patalpos ir dabar puikiai tarnauja bendrijų reikmėms – jose rengiami visuotiniai susirinkimai.
Pirmininkės teigimu, nors rūpesčių įrengiant priedangas netrūksta, pats procesas nėra itin sudėtingas.
Pasibaigus konkursui, į ją ne kartą kreipėsi kiti Panevėžio daugiabučių pirmininkai, norėdami sužinoti, kaip viskas vyksta praktiškai.
„Vieni gal išsigando popierizmo, kiti netikėjo, kad Savivaldybė iš tikrųjų perves pinigus. Kai bendrauju su pirmininkais, sakau: tikrai neapgavo, pinigus gavome“, – juokiasi L. Petkūnienė.
Jos manymu, jei daugiau bendrijų būtų spėjusios pasikonsultuoti su jau konkurse dalyvavusiais pirmininkais, išgirdusios apie jų patirtis, norinčiųjų įsirengti priedangas su Savivaldybės finansine pagalba galėjo būti ir daugiau.
Kuo skiriasi slėptuvė nuo priedangos
Panevėžio miesto savivaldybės patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, Justas Laurinavičius sako, kad priedangos įrengtos jau daugiau nei dešimtyje daugiabučių.
Devyni iš jų tai padarė pasinaudoję Savivaldybės parama.
Vieno namo bendrija priedangą buvo įsirengusi savo lėšomis, tačiau vėliau nusprendė ją plėsti.
Kita konkurse dalyvavo ir finansavimą gavo dvejus metus iš eilės – neturėdama antrojo išėjimo, kitais metais jį įsirengė.
Dar trijuose daugiabučiuose priedangas įrengė pati Savivaldybė. J. Laurinavičius paaiškino, kad tai buvo Savivaldybės nuomojamos patalpos, kurioms priklausė ir tam tikros rūsio erdvės.
Jo teigimu, galimybė gauti finansavimą ir pritaikyti patalpas taip, kad jos atitiktų minimalius priedangoms keliamus reikalavimus, atrodo patraukli.
Vis dėlto gyventojų iniciatyvos dar stinga.
„Norėtųsi, kad panevėžiečiai rimčiau pagalvotų apie savo saugumą ir rodytų didesnę iniciatyvą“, – sako Savivaldybės atstovas.
Anot J. Laurinavičiaus, didžiojoje dalyje Panevėžio daugiabučių yra priedangoms tinkamų erdvių. Tam gali pasitarnauti net rūsio koridoriai.
Tačiau, pasak jo, kai kurių daugiabučių bendrijų pirmininkai mano, kad jų namo patalpos tam netinkamos, nes painioja priedangos ir slėptuvės sąvokas.
„Dažnai galvoja, kad kalbame apie slėptuvę. Tenka aiškinti gyventojams ir namų pirmininkams, kad priedanga – tai ne slėptuvė“, – paaiškina J. Laurinavičius. Jis sulaukia nemažai klausimų šia tema.
Slėptuvės skirtos institucijoms ir žmonėms, esant ekstremalioms situacijoms užtikrinantiems svarbias funkcijas, pavyzdžiui, teikti medicinos pagalbą ar ją koordinuoti.
O priedangos paskirtis – apsaugoti gyventojus nuo netiesioginio apšaudymo.
„Tarkime, esate penkiaaukščio gyventojas. Priedanga rūsyje reikalinga tam, kad būtų galima pasislėpti nuo skeveldrų ar jaustis saugiau, jei, pavyzdžiui, „Shahed“ dronas atsitrenktų į namą“, – aiškina J. Laurinavičius.
Ar šį rudenį Savivaldybė skelbs dar vieną priedangų įrengimo finansavimo konkursą daugiabučių bendrijoms, kol kas neaišku – tai priklausys nuo to, ar miesto biudžete bus tam numatyta lėšų.
Praverčia ir taikos metu
Panevėžio savivaldybės konkurse dalyvavusios daugiabučių bendrijos ne tik įrengė priedangas, bet ir sutvarkė iki tol užkrautas rūsių patalpas – atnaujino elektros instaliaciją ir apšvietimą, įsigijo generatorius, pastatė suolus.
Konkurso sąlygose numatyta, kad priedangai skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 30 kvadratinių metrų. Anot J. Laurinavičiaus, toks reikalavimas pasirinktas neatsitiktinai – įrengiant labai mažą, pavyzdžiui, 10 kvadratinių metrų priedangą, išlaidos būtų panašios, tačiau nauda – gerokai mažesnė.
Didesnis plotas reiškia didesnius kaštus, bet ir realesnę galimybę priedangą panaudoti praktiškai.
Savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį, kad daliai gyventojų generatorius šiandien gali atrodyti perteklinė investicija, tačiau ekstremalesnėmis sąlygomis jis būtų itin svarbus.
Pavyzdžiui, esant stipriems šalčiams ir dingus elektrai, neveiktų cirkuliaciniai siurbliai, tad radiatoriai greitai pradėtų vėsti. Ypač pavojinga situacija susidarytų laiptinėse – tada tektų skubiai išleisti vandenį iš sistemos, kad radiatoriai nesprogtų.
Be to, nutrūkus elektros tiekimui, priedanga būtų tapti vieta, kur gyventojai galėtų pasikrauti telefonus, atsigerti karštos arbatos ar pasišildyti maisto.
„Viskas priklauso nuo generatoriaus galingumo ir to, kokiems poreikiams jis būtų naudojamas“, – pabrėžia J. Laurinavičius.
Jo teigimu, priedangos gali būti naudingos ne tik iškilus kariniam pavojui, bet ir susidūrus su stichiniais gamtos reiškiniais.
„Lietuvoje dar nesame patyrę itin galingų audrų, tačiau, šylant klimatui, mokslininkai prognozuoja ir didesnius vėjus, ir intensyvesnes liūtis“, – sako Savivaldybės atstovas.
Nesuprantama baimė
J. Laurinavičius pažymi, kad kai kas baiminasi, jog įsirengus priedangą ir kilus pavojui į ją tektų įsileisti ne vien to namo gyventojus.
„Man toks požiūris atrodo keistokas. Kai kas įsivaizduoja, kad į priedangą daugiabučio rūsyje subėgs pusė miesto. Bet ar neįleistumėte tuo metu pro šalį einančio žmogaus bent trumpam pasislėpti? Juk niekada nežinai – gal ir pačiam kada nors mieste teks kelioms valandoms prisiglausti pas kitus gyventojus“, – paaiškina jis.
Savivaldybės atstovas primena, kad po tragedijos Ukrainoje, kai prieš maždaug porą metų keli žmonės žuvo nepatekę į priedangą, atsakingiems asmenims buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė.
Pasak J. Laurinavičiaus, nuostata įsileisti kitus turėtų galioti karinės agresijos atveju.
Taikos metu priedangos nėra laikomos atrakintos – jos būtų atidaromos tik esant realiam pavojui.
„Svarbiausia, kad būtų atsakingi žmonės, galintys laiku atrakinti priedangą“, – pabrėžia jis.
Daugėja vietų slėptis
Panevėžys vis dar patenka tarp savivaldybių, kuriose priedangų situacija nėra gera.
Praėjusią vasarą Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad kilus ekstremaliai situacijai mieste priedangos būtų reikalingos mažiausiai 52 000 gyventojų.
Tačiau realiai tokių vietų šiuo metu nepakanka net pusei šio skaičiaus žmonių.
Pagal galiojančius reikalavimus, priedangose turėtų tilpti bent 60 procentų gyventojų, o Panevėžyje šiuo metu tam pritaikyta apie 17 procentų.
Pasak J. Laurinavičiaus, pernai šis rodiklis išaugo.
Šiuo metu mieste yra per keturias dešimtis priedangų.
Tai ne tik daugiabučių namų rūsiai.
Didžiausia priedanga įrengta „Šaltinio“ progimnazijos rūsyje – čia galėtų pasislėpti daugiau nei 2 500 žmonių.
Tarp didžiausių taip pat minima požeminė naujosios autobusų stoties automobilių aikštelė, kurioje telpa per 1 700 žmonių, ir „Stasys Museum“ rūsys, kuriame galėtų prisiglausti apie 1 200 gyventojų.
Formaliu keliu nenuėjo
Pasak J. Laurinavičiaus, formaliai pasiekti 60 procentų rodiklį ar net tapti šalies lyderiais šioje srityje Panevėžiui nebūtų sudėtinga – pakaktų surinkti informaciją iš kiekvieno daugiabučio administratoriaus apie rūsių plotą.
Vis dėlto tokiu primityviu keliu Savivaldybė neina, nes tai dar nereiškia realaus saugumo atsitikus nelaimei.
Dalis rūsių dabar yra užgriozdinti nereikalingais daiktais, be to, teisiškai šios patalpos dažnai turi ne vieną savininką.
„Kad patalpa būtų įtraukta į priedangų sąrašą, reikalingas daugiau nei pusės daugiabučio savininkų sutikimas. Jei į tai neatsižvelgtume ir apsiribotume vien plotų skaičiavimu, jau seniai būtume pasiekę 60 procentų kriterijų ir net jį viršiję“, – sako Savivaldybės atstovas.
Anot J. Laurinavičiaus, Panevėžio tikslas – ne formalūs skaičiai, o realus gyventojų saugumas, todėl siekiama skatinti pačius panevėžiečius imtis iniciatyvos ir pagalvoti, kaip pasirengti galimoms grėsmėms.
„Bendraujant su kolegomis iš kitų miestų matyti, kad ten, kur gyventojai savo name turi bent minimaliai įrengtą priedangą, jie jaučiasi gerokai ramiau ir saugiau“, – teigia Savivaldybės atstovas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vienam žmogui priedangoje turi būti skiriama 1,5 kvadratinio metro ploto.
Pasak J. Laurinavičiaus, kai kuriose Europos šalyse šis plotas yra perpus mažesnis ir skirtas tik sėdėti.
Todėl, pasikeitus normatyvams, net ir esamas priedangų skaičius leistų jose priglausti gerokai daugiau žmonių.
