Kaip nustatoma žala
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto
turto vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas
sunaikintu, kai jį pataisyti ekonomiškai netikslinga (būtinos išlaidos yra
lygios ar 75 proc. didesnės turto rinkos vertės iki eismo įvykio).
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai
tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas
atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu
nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto
remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę,
kokia buvo iki sugadinimo.
Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo
darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo
medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės
ekspertizės ir kitos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius
darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį,
vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
Kai analogiškų keičiamų detalių pasiūla yra menka, jų vertė
apskaičiuojama pagal naujų originalių detalių kainą, išskaičiavus nusidėvėjimą.
Detalių ir (ar) dalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos
poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo
laipsnis nustatomas atsižvelgiant į kelių transporto priemonių vertės nustatymo
tvarką ir Transporto priemonių vertinimo instrukciją.
Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti
remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip
tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po
remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu
nukentėjęs asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales, kurios gali būti
suremontuotos, pakeičia naujomis, tokio remonto išlaidos neatlyginamos, o žala
apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Nustato draudikas
Draudimo išmokos dydį visada nustato draudikas, t. y. arba
draudimo bendrovė pati apskaičiuoja žalos dydį, arba derina remonto įmonių ar
draudėjų pateiktas remonto darbų sąmatas ir priima galutinį sprendimą.
Žalos išmokų būdai gali būti šie:
l žalos dydį apskaičiuoja draudimo bendrovė ir, įvertinusi
draudimo sutarties sąlygas (franšizė, nesumokėtos dalinės įmokos, dalinė
atsakomybė), draudimo išmoką perveda draudėjui, draudėjo nurodytam asmeniui arba
transporto priemonės savininkui.
l remonto darbų sąmatą pateikia draudėjas arba nukentėjęs
asmuo. Draudimo bendrovės ekspertas, ją peržiūrėjęs, priima sprendimą. Jei darbų
apimtys ir įkainiai atitinka draudimo bendrovės patvirtintus remonto darbų
įkainius, draudikas gali patvirtinti arba atitinkamai pakoreguoti sąmatą ir
rengti išmoką. Jei nesutinka su pateikta sąmata, tada pats draudikas atlieka
žalos skaičiavimus arba kreipiasi į atitinkamą servisą.
l draudėjas arba nukentėjusysis transporto priemonę remontuoja
autoservise. Šiuo atveju servisas remonto darbų sąmatą derina su draudimo
bendrovės ekspertu ir, baigęs remontą, draudėjui arba nukentėjusiajam išrašo
sąskaitą faktūrą. Kokioje remonto įmonėje remontuoti automobilį, dažniausiai
nurodo draudimo bendrovė, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų. Draudimo
išmoka šiuo atveju gali būti išmokama draudėjui –nukentėjusiam asmeniui
(transporto priemonės savininkui) arba, jų raštišku sutikimu, transporto
priemonę remontavusiai įmonei.
l nukentėjęs per eismo įvykį asmuo turi teisę bet kuriuo atveju
savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kad
šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Nepriklausomų turto vertintojų žalos
skaičiavimo išvados yra rekomendacinės, į jas draudimo bendrovės atsižvelgia,
bet neprivalo jomis vadovautis.
Žalos išmokų būdai gali skirtis priklausomai nuo to, ar žala
atlyginama pagal kasko draudimą, ar nukentėjusiajam pagal privalomą CA draudimą.
Atlyginant pagal savanorišką kasko draudimą, priklausomai nuo draudimo bendrovių
taisyklių, gali būti taikomos tam tikros draudimo išmokų išlygos. Kai kurios
bendrovės žalą atlygina tik pateikus sąskaitą faktūrą arba gali atlyginti iki
3500 litų ir jų nepristačius.
Kai požiūriai nesutampa
Pasitaiko, kai kliento ir draudimo bendrovės požiūriai
nesutampa. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia pasikalbėti su jūsų žalos
bylą tvarkančiu žalų ekspertu arba žalų centro vadovu – galbūt yra aplinkybių,
apie kurias nebuvo informacijos, arba kas nors suklydo. Jei nepavyko susitarti
su draudimo kompanija, galima pasikonsultuoti su savo brokeriu.
Galbūt jis su
draudimo bendrovės atstovais suras kompromisą. Taip pat visada galima
pasinaudoti nepriklausomų vertintojų paslaugomis.
Jei vis dėlto nerasite kompromiso ir liksite nepatenkinti žalos
įvertinimu ir išmokos dydžiu – turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas:
Lietuvos Respublikos teismą ar draudimo priežiūros komisiją. Draudimo sutarčiai
taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Ginčus, kylančius dėl draudimo
sutarties, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sprendžia teismas arba
neteismine tvarka LR Draudimo priežiūros komisija.
Donatas BRAZDEIKIS
P.Luko nuotr. Kompensuoja. Jei automobilis
draustas, per eismo įvykį padarytą žalą nustato draudikai ir draudimo bendrovė
atlygina žalą.