Apie narkotikus kalbama daug: mokyklose vyksta
šviečiamosios pamokėlės moksleiviams, vyresniems mokiniams organizuojamos
agitacinės akcijos, kaip nepasiduoti pagundoms, tėvai savo atžaloms nuolatos
kala į galvą, kad budrumas ir tvirta nuomonė yra kur kas geriau, nei
paikas noras pritapti prie kompanijos, o tariami draugai kartkartėmis mesteli
tau mintį apie galimybę atitrūkti nuo kasdienybės ir pasimėgauti nežemiškais
malonumais. Apie narkotikų vartojimo pasekmes esi girdėjęs ne sykį, o ar kada
įsigilinai į šią informaciją?
Narkomanija nesirenka aukų
Plisti narkomanijai realiai netrukdo niekas. Ši klastinga liga nepaiso jokios kovos su ja būdų. Bene vienintelė galimybė pasipriešinti jai – ryžtas įveikti pagundas ir užsispyrimas aplenkti blogybes. Pasak amerikiečių sociologo R.Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tačiau gydytoja Audronė Grainienė nelinkusi tam pritarti. „Narkomanija – liga be jokių tabu. Ji neklausia nei vardo, nei pavardės, juolab neatsižvelgia į tavo socialinį sluoksnį, – įsitikinusi gydytoja. – Klaidinga ir tiesiog absurdiška manyti, kad narkomanais tampa tik jaunuoliai iš socialiai remtinų ar skurdžiau gyvenančių šeimų. Tačiau faktai rodo ką kita. Viena narkotinių medžiagų dozė šiuo metu nėra pigus malonumas, o tai patvirtina, kad vis dažniau į narkotikų liūną įklimpsta finansiškai stabilių šeimų vaikai“.
Priežastys – įvairiausios
Pasak gydytojos, tiksliai išvardinti narkotikų vartojimo priežastis tiesiog neįmanoma. „Vieni lenda į šį pragarą dėl to, kad neįstengia numalšinti kvailo noro eksperimentuoti, kiti, prisiklausę įvairiausių paskalų, ieško adrenalino, dar kiti tiesiog nenori likti baltomis varnomis juodųjų būryje“, – aiškino A.Grainienė. Medikė pabrėžia, kad skaudžiausia, kai jaunuolis ar suaugęs žmogus narkotikuose ieško ištikusios bėdos ar problemos sprendimo.
„Narkotikų vartojimas neišspręs apnikusių problemų. Įvairiose preparatuose esančios medžiagos tik dar labiau suaktyvins smegenų veiklą, imsi ieškoti problemų priežasčių, o galiausiai, neradęs tinkamo sprendimo, imsiesi drastiškų priemonių. Dažnai narkomanija priveda net prie savižudybės“, – liūdnus faktus apibendrina gydytoja. O jei manai, kad dėl mados, smalsumo ar noro pritapti esi pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą, pagalvok dar kartą. Ilgalaikis narkotikų vartojimas negrąžinamai sunaikins tavo smegenų ląsteles, nebesugebėsi blaiviai mąstyti, pasidarysi abejingas, piktas, nevalyvas, suprastės atmintis, bus sunku mokytis ir dirbti. Neišvengsi negyjančių opų, žaizdų skausmo, nes psichotropinės medžiagos žaloja kraujagysles, ką jau kalbėti apie realią galimybę dėl nesterilių adatų užsikrėsti hepatitu B, C ir ŽIV.
Atmink, kad narkotikų žala neaplenks ir tavo šeimos: statistika rodo, kad dažniausiai narkomanų vaikai gimsta nesveiki. Agresija – tai tik viena švelniausių psichikos ir emocinių sutrikimų pasekmė, su kuria tu susidursi patekęs į narkotikų liūną. Perdozavimas dažnai baigiasi mirtimi, o su mirtimi baigiasi ir gyvenimas. Narkomanai nemoka gyventi savarankiškai. Jie tampa egoistais, liguistais egocentrikais.
Trumpa atmintinė
Marihuana. Jaunuoliai ją skambiai ir populiariai vadina „žole“. Narkotikas gaminamas iš kanapių. Dažniausiai narkomanai rūko ją gryną arba maišo su paprastu tabaku. Kad būtų paruošta vartoti, „žolė“ vyniojama į rūkomąjį popierių. Originalumui ribų nėra – jaunimas dažnai marihuanos patraukia iš plastikinės taros ar plastiko maišelių.
Poveikis labai įvairus. Vienus apima euforija, svajinga ir maloni savijauta. Jaučiamas lengvumas galūnėse. Būdingas neįprastas ir labai dažnas juokas. Kitiems atvirkščiai: tampama labai nervingais, apima irzlumas, apatija, paranoja.
Sakoma, jog prie „žolės“ nepriprantama, tačiau tai netiesa. Ne veltui tikinama, kad kartą paragavęs negali sustot. Po pirmo karto gali pykinti, skaudėti galvą. Vartojant ilgiau pažeidžiami nervai, po „žolės“ dažnai pereinama prie stipresnio poveikio narkotikų.
Amfetaminai. Originaliai vadinami „ratais“, „amfa“, „batų tepalu“. Gali būti milteliais, tabletėmis ar kapsulėmis.
Veikia gan trumpai, tačiau suteikia daug energijos, tonizuoja, panaikina nuovargį, švelniai atpalaiduoja. Žmogus tampa labai aktyvus.
Dėl jų vartojimo dažnai kankina nemiga, sutrinka širdies veikla. Šios narkotinės medžiagos kelia daug pavojų: psichinė priklausomybė, depresija, baimė, agresija. Prasideda haliucinacijos.
Kokainas. Dar vadinamas „koka“, „koksu“, „sniegu“. Gaunamas iš kokaino augalo lapų. Vartojami kaip balti uostomieji milteliai, tačiau tinkamai apdoroti gali būti leidžiami į veną.
Pavartojus kokaino gerėja nuotaika, žmogus nejaučia jokių suvaržymų, atsiranda noras daug kalbėti ir bendrauti.
Vartodamas kokainą priklausomybės nuo jo tiesiog neišvengsi. Po vartojimo atsiveria gili duobė, apima liūdesys, nervingumas, įtampa. Žmogų apninka įvairios fobijos.
Heroinas. Leidžiamas į veną arba rūkomas. Gaunamas apdorojus neprinokusias aguonų galvutes.
Heroinas slopina skausmą ir baimę. Pavartojus nejaučiama jokių blogų emocijų, pamirštami rūpesčiai. Itin padidėja pasitikėjimas savimi. Tiesiog norisi versti kalnus.
Priklausomybė gali atsirasti jau po pirmos dozės. Pasibaigus heroino poveikiui atsiranda perdėtas dirglumas, irzlumas. Per didelė dozė priveda prie mirties.
Toksinės medžiagos. Klijai, tirpikliai, techniniai skysčiai. Paprastai uostoma.
Įkvėpus medžiagos apima nesvarumo būsena, atsiranda haliucinacijos. Visiškai prarandama orientacija.
Deja, kaip ir grynieji narkotikai, toksinės medžiagos veikia itin neigiamai. Pažeidžiamos smegenys. Toksinėms medžiagoms nustojus veikti kamuoja nemiga, apetito stoka, nuotaikų kaita. Nėra konkrečios dozės, todėl per daug įkvėpus ir nespėjus iškvėpti galima mirti vietoje.
Reda OSTEIKAITĖ
