Pavasariui įsismarkaujant, pats laikas pakeisti automobilio padangas – jei to dar nepadarėte.
Vairuotojams, kurie vasarines padangas turi, vargo bus mažiau. O tiems, kam reikia naujų, turės pasukti galvą, kaip iš gausybės pasiūlymų išsirinkti tinkamiausias.
Supaprastintas ženklinimas
Daugybei vairuotojų naujo „apavo“ paieškos tampa tikru galvos skausmu, ir ypač tiems, kuriems kaina nėra vienintelis kriterijus renkantis naujas padangas.
Nereikėtų pamiršti, kad nuo padangų kokybės gali priklausyti ne tik jūsų, bet ir kartu važiuojančių jūsų artimųjų ar aplink esančių žmonių gerovė. Šiaip ar taip, padangos yra vienintelė automobilio sąlyčio su kelio danga vieta. Taigi sukibimas ir galimybė sustabdyti transporto priemonę taip greitai, kaip tik įmanoma, yra svarbiausios jų savybės.
Norėdama palengvinti vairuotojų dalią Europos Sąjunga nusprendė, kad padangos, pagamintos po 2012 metų birželio ir parduodamos bendrijos teritorijoje nuo tų pačių metų lapkričio, būtų pažymėtos specialiu lipduku arba tokia etiketė būtų parodyta parduodant padangas.
Šį Europos Sąjungos teritorijoje dabar galiojantį padangų ženklinimą pastebėsite nesunkiai – lipduką rasite kairėje padangos pusėje (panašiu principu plačiai ženklinama buitinė technika – skalbyklės, indaplovės ir panašiai).
Sukibimas su danga
Standartinis padangų ženklinimas, Europos Sąjungoje galiojantis jau beveik pustrečių metų, suteikia informacijos apie tris esmines padangos savybes: sukibimą su šlapia danga, degalų sąnaudų efektyvumą bei išorinį riedėjimo triukšmą.
Svarbiausia, kad padangos užtikrintų saugumą bet kokiomis sąlygomis. Taigi sukibimas su šlapia danga yra vienas aktualiausių padangos kokybės rodiklių.
Tačiau dažnai geresnis sukibimas su keliu ir mažesnis pasipriešinimas riedėjimui – viena kitai prieštaraujančios savybės, todėl nukenčia kokybė. Europos Sąjungos padangų ženklinimo reglamentas leis pirkėjams matyti ir rinktis jiems tinkamiausius variantus.
Ženklinimas atliekamas pagal 7 įvertinimų skalę, kurioje A įvertinimas apibūdina aukščiausią sukibimo lygį, o G – žemiausią.
Susidarius avarinei situacijai svarbūs net keli metrai. Tuo metu stabdymo kelio skirtumas tarp A ir G klasių gali siekti net iki 30 procentų. Lengvuoju automobiliu važiuojant 80 km per valandą greičiu šlapia kelio danga ir staigiai stabdant, A klasės padangų stabdymo kelias bus 18 metrų trumpesnis nei G klasės padangų.
Ekonomiškumas bei triukšmingumas
Viena iš jėgų, veikiančių transporto priemonių degalų sąnaudas, yra pasipriešinimas judėjimui. Šis reiškinys pasireiškia padangai riedant: ji deformuojasi ir netenka energijos, kuri išsiskiria šiluma.
Kuo didesnė deformacija, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Kitaip tariant, mažesnis pasipriešinimas judėjimui užtikrina mažesnes degalų sąnaudas ir mažesnį išmetamųjų dujų – tarp jų ir anglies dioksido – kiekį.
Pagal europinius padangų ženklinimo reikalavimus, A reiškia didžiausią degalų ekonomiją, o G – mažiausią. Juoda rodyklė šalia įvertinimo skalės nurodo gaminio savybes. Tarp A ir G klasės padangų skirtumas gali siekti iki 7,5 proc. mažesnes degalų sąnaudas.
Dar vienas padangos parametras – triukšmingumas. Ir tai labai svarbus aplinkos rodiklis. Jis įvertinamas atsižvelgiant į kelis kriterijus: eismo intensyvumą, važiavimo stilių bei padangų ir kelių sąveiką.
Išoriniai triukšmo lygiai padalyti į tris kategorijas ir matuojami decibelais (dB), palyginti su Europos Sąjungos padangų išorinio triukšmo lygiais, kurie bus įvesti iki 2016 metų.
Viena juodo garso banga – 3 dB mažiau nei ateityje leis griežčiausi Europoje triukšmo lygio apribojimai. Dvi juodo garso bangos – jau atitinka būsimą leistiną triukšmo lygį. Trys juodo garso bangos atitinka esamą leistiną triukšmo lygį Europoje.
Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę. Tai reiškia, kad vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį. Iš esmės 3 dB skirtumas reiškia, kad padangos kelia dvigubai didesnį triukšmą.
Guma sensta
Daug vairuotojų vasarinių padangų kokybei didesnio dėmesio neskiria. Ir daro didelę klaidą, nes ir vasarą automobiliui reikia kokybiškų padangų.
Nusidėvėjus padangoms, gerokai padidėja akvaplanavimo rizika – tai yra esant blogoms kelio dangos sąlygoms, stabdymo kelias pailgėja. Todėl rekomenduojama laiku keisti padangas ir nelaukti, kol protektorius nudils iki minimalaus leistino gylio.
Atkreipkite dėmesį, kad po žiemos užsidėjus vasarines padangas, pirmuosius 250–350 km jos yra kondicionuojamos, nusidėvi oksidavęsis sluoksnis ir pasirodo šviežia guma. Šios fazės metu padangų veikimas nebus pats geriausias.
Ieškant pirkti padangų visuomet patariama rinktis naujas ir net neužsigulėjusias sandėlyje, mat guma taip pat sensta. Šios problemos iš dalies išvengia restauruotos padangos, tačiau dėl jų didesnės masės sunaudojama daugiau degalų. Be to, kartais yra sunkiau balansuojamos.
Universalių padangų naudoti taip pat nerekomenduojama, nes jos yra slidžios tiek vasarą, tiek žiemą. Atsiranda tokių, kurie nusprendžia vasarą važinėtis su žieminėmis padangomis. Tačiau žieminių padangų savybės nėra tinkamos vasaros sąlygoms. Jos prastai sukimba esant šlapiai dangai, prastos stabdymo savybės, kartu prastas saugumas.
Visgi vasarą eismo sąlygos nėra tokios permainingos kaip žiemą, todėl padangos kategorijos pasirinkimas nėra toks kritinis. Bet jei rinktis galima, verta paieškoti poreikius ir galimybes geriausiai suderinančio produkto.
Donatas BRAZDEIKIS
