„Jaunimo palėpė“ prašo šmaikščiosios, nepakartojamosios Mamos Rock’n’Roll įsijausti į pateiktas situacijas.
– Pamatai gatvėje labai simpatišką vaikiną. Jis iš karto krinta tau į širdį. Nepažįstamasis ima rodyti dėmesį. Nenuleidžiate vienas nuo kito akių. Norėtumėte susipažinti, deja, viena bėda – šalia žingsniuoja dabartinė tavo antroji puselė… Kaip elgsiesi?
– Kaip čia viską gudriai „užlankstėt“, tai oi oi oi… Manau, pasielgsiu kaip visada tokiais atvejais – nusišypsosiu ir dar kartą ir pagalvosiu, ar šitas, kuris šypsosi, bent įsivaizduoja, kaip gera man su tuo, šalia kurio stoviu. Jei tokie klausimai nekiltų, vadinasi, nesu su tuo žmogumi.
– Susipažįsti su šaunia panele. Tampate geros draugės, viską viena kitai pasipasakojate. Na žinai, mergaičių reikalai… Po kiek laiko sužinai: naujoji tavo draugė – kitos seksualinės orientacijos! Be to, visą tą laiką ji tau simpatizavo. Kaip jausiesi, ką darysi?
– Iš tiesų manęs negąsdina kitos orientacijos. Jų nesmerkiu, neginu… tiesiog jie yra žmonės, su jais tenka bendrauti. Beje, labai nuostabūs. Bent jau tie, kuriuos man teko susitikti. O ją tektų nuvilti. Tik gaila būtų, jei dėl to nutrūktų mūsų draugystė.
– Vakarėlyje susipažįsti su dviem vaikinais. Vienas – įspūdingas gražuolis, tačiau proto bokšto jis nė iš tolo neprimena (kvaili juokeliai, arogantiškas elgesys). Kitas – tikrų tikriausias mėmė: išsikišusiais dantimis, susivėlusiais, susiriebalavusiais plaukais, tačiau bendrauti su juo itin malonu. Kuris variantas arčiau širdies?
– Įtariu, maloniau pastovėsiu viena. (Šypsosi.)
– Nepažįstamas vaikinas jau dvi savaites nuo tavęs neatstoja – didžiulės puokštės prie durų, dovanos, naktiniai skambučiai, serenados, staigmenos… Ilgainiui tai ima atsibosti. Kaip elgsiesi? Ką sakysi įkyruoliui, nenorėdama įskaudinti? O tas pakvaišėlis – labai jautri asmenybė.
– Nelauksiu taip ilgai, kad tektų ką nors keisti savo gyvenime (telefono numerį ar gyvenamąją vietą). Manau, išgerčiau su juo ko nors „ant drąsos“, pasakyčiau viską nuoširdžiai. Paverktume kartu… Jei nepadės, supažindinsiu su labai gražia drauge – tegu ji kankinasi. (Juokiasi.)
– Tau priimtinesnis vaikinas, rodantis dėmesį, iniciatyvą, ar bailiukas, sėdintis ir laukiantis karietos su svajonių princese?
– Sėdėti ramiai reikia tik žvejyboje, kad žuvys nepabėgtų. O merginos – ne žuvys: kimba sunkiau, tad jei delsit, mielieji, teks eiti į „Maximą” – kaip ir po nenusisekusios žvejybos.
– Ką galvoji apie pažintis, kai meilės, antrosios pusės ieškoma internete, pažinčių skyrelyje ir pan.?
– Juk teko sutuokti ne vieną tokią porą. Bet man čia vis vien aukštasis pilotažas. Juk bendrauti gera tada, kai gali prisiglausti, netyčiomis padėti ranką ant jo rankos, paglostyti galvą ar apvynioti atsirišusį šaliką. Ak, kaip tada buvo gera…
– Įsimintiniausia pažintis.
– Tikriausiai, kai po vieno renginio viename naktiniame klube iš nerealiai gražaus vaikino gavau rožių, buvau pakviesta prisėsti ir pabūti su draugais. Ilgai kalbėjomės… Tada taksi buvau parvežta namo. Ir viskas… (Šypsosi.) O jei rimtai, taip, kaip buvo, net filmuose nerodo. Imkit ir pavydėkit.
– Kaip manai, kas mylint yra pati didžiausia blogybė – nepasitikėjimas vienas kitu, pavydas? Kokios priežastys gali sugriauti idealius tarpusavio santykius?
– Dažnai koją pakiša pinigai. Jei vienas jų turi, o kitas ne, tai, kaip rodo meksikiečių serialai, teks ieškoti turtingos močiutės, kuri nematė savo anūkės daug metų, o ta anūkė net nežinojo, kad tokia močiutė yra. (Juokiasi.) Iš tiesų, jei meilė yra tokia, dėl kurios tu galėtum atiduoti viską, net gyvybę, nebaisūs jokie gyvenimo pokštai. O klysta visi, net patys protingiausi.
– Koks vyras tau asocijuojasi su tikru vyriškumu? Kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti? Galbūt turi savo idealą – gal jis sukiojasi televizijoje, muzikos pasaulyje, politikoje, valdžioje?
– Idealų neturiu. Net negalėčiau pasakyti, koks vyras man itin patinka. Vieni žmogaus bruožai malonūs, o kiti atstumia. Būna, kad net nesikalbėjai su žmogumi, o jauti lyg ir neapykantą. Nemalonu jį matyti.
– Kokiais originaliausiais būdais buvai „kabinama”? Kaip pati esi įvaldžiusi šį meną? Kokia geriausia taktika susipažįstant su vaikinu?
– Originaliausiai? Pasiūlė „siemkų“ ir pakvietė pašokti lėtą šokį. Man buvo šešiolika. Sakiau, kad neisiu, bet pagrasino nusinešt ant rankų. Mat buvau „biškutį biškutį“ lengvesnė. (Juokiasi.) „Pakabino“… Prisimenu iki šiol. O pati liežuviu malu, ir tiek. O jei labai labai patinka, tai net neįsivaizduojat, kokius „šposus“ išdarinėju.
– Idealus pasimatymas.
– Jūra… Vakarėja… Sėdime ant pledo ir po truputį skanaujame kokį saldų skanutėlį likerį. Skamba 1960-ųjų muzika – Sinatra, Armstrongas… Ir nieko nekalbame, tiesiog žiūrime. Tada lekiame maudytis…Tada… Pala pala, o kas bus toliau, nesakysiu. (Juokiasi.)
– Kaip manai, kokią įtaką meilei daro socialinė padėtis? Juk ne vieną merginą suvilioja nauji „ratai“, pinigai, madingiausi drabužiai ir papuošalai.
– Kokia čia laimė sėdėt auksiniame narvelyje? Mačiau ne vieną tokią šeimą. Ji graži, puošiama kaip lėlė, bet daužoma kaip bokso kriaušė. Ir dar į ją kojos valomos… Juk ji tik dar vienas papuošaliukas jo kolekcijoje prie namo, mašinos. Bet jei jis turėtų mane ir nesipuikuotų, o aš jam būčiau iš tiesų reikalinga ir svarbiausia – gerbiama – valio!!! Būsim turtingi. (Juokiasi.)
– Kokią klaidą pastebi merginoms bendraujant su vaikinais? Galbūt jos rodo per daug dėmesio jiems ir vaikinai tiesiog išpuiksta, užriečia nosis? Gal dėl to ir merginos vis dažniau yra keičiamos – kaip kojinės?
– Visaip pagalvoju. Bet labiau atrodo, kad moterys vyrus išpaikino. Pilna lovelasų, alfonsų ir visokių kitokių liurbių. O kai pažiūri kokią naktinę laidą, kurioje skelbiamos SMS pažintys, tematai skelbimus: V+V, ieškau gražios mamytės pasimatymams, neįpareigojantys santykiai ir pan. Man baisu darosi. Aš, matyt, seno kirpimo. Ir visi tie erotiniai masažai, paskambink man, mažuti. Nusipigino merginos iki begalybės. Jei nori, kad tave gerbtų, reikia turėti už ką. O tokia „nunešiota“ kam tu būsi reikalinga?
– Tavo nuomone, kodėl daugėja skyrybų, nelaimingų meilių ir pan.? Kas tai lemia? Kokios priežastys pačiai pakišo koją?
– Man tai niekas kojų nekišo.(Juokiasi.) Tiesiog nemanau, kad esu pasirengusi save supančioti. Žinau, kad vedybos nėra pančiai. (Šypsosi.) Didžiausia problema ta, kad nėra to žmogaus, kuris manęs prašytų tekėti. O skyrybos… Tiesiog šeima nebėra mūsų lietuvių tautos pagrindas, kuriuo jis buvo nuo senų laikų. Išmandrėjom, suamerikonėjom, kiti sako – pasidarėm laisvesni… Tik man ne itin tie laisvumai patinka. Man vestuvės – vienintelės visam gyvenimui.
Kalbėjosi Reda
Osteikaitė
