Teksaso Širdies klinikų gydytojai išrado naujo tipo širdies aparatą, kuris radikaliai skiriasi nuo visų kitų tokio pobūdžio mechanizmų. Naujoji dirbtinė širdis yra gerokai mažesnė, patikimesnė, kainuoja mažiau ir tarnauja ilgiau. Tiesa, turint tokią širdį, tektų gyventi be pulso.
Naujoji dirbtinė širdis oficialiai buvo pristatyta 2011 m. Tąsyk kardiologai ją persodino į ant mirties slenksčio atsidūrusio 55-erių Kreigo Leviso krūtinę.
K. Leviso tikroji širdis „streikavo“ nuo gimimo, nes nerasdavo kalbos su tam tikrais baltymais. Ši širdies liga vadinama kardioamiloidoze. Vyriškio sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad jam padėti standartinėmis procedūromis jau nebebuvo įmanoma.
Daugelis dirbtinių širdies aparatų, perimančių dalį širdies krūvio ant mechaninių savo „pečių“, tarnavimo laikas yra trumpas. Jei ne naujoji širdies aparato technologija, K. Levisui būtų nelikę nieko kita, kaip stotis į 100 tūkst. pacientų, laukiančių donoro širdies, eilę ir tikėtis, kad širdies sulaukti pavyks…
Jau dabar aišku, kad Bilio Kono ir O. H. Frazierio sukurtas naujo tipo širdies aparatas geba įveikti dideles iki šiol trukdžiusias kliūtis. Tačiau tai – ne vieninteliai mechanizmo privalumai. Vienas didžiausių nepatogumų – trumpas visų iki tol egzistavusių širdies aparatų tarnavimo laikas. Dirbtinės širdys retai kada „tempia“ bent dvejus metus: juk per parą reikia atlikti 100 tūkst. tvinksnių. Per metus jų susidaro 35 mln.
K. Leviso krūtinėn implantuotas įrenginys tarnauja nepalyginamai ilgiau. Mat jis kraujo nepumpuoja. Jį sudaro besisukančios dalys – jos ir vykdo kraujo apytaką. Tai smarkiai sumažina kraujo trombų (krešulių) susiformavimo tikimybę.
Turinčio tokią širdį žmogaus kraujagyslėmis kraujas teka nepaliaujamai – ramia lyg upės tėkme. Todėl pulsometrai ar kraujospūdžio aparatai nefiksuoja širdies plakimo ar pulso. Pro stetoskopą negirdėti jokio tuksėjimo – tik nepertraukiamas ūžesys.
Kokie tokio širdies aparato šalutiniai efektai organizmui, dar teks išsiaiškinti. Gali būti, kad nuolat tekantis kraujas gali sukelti kokių nors disfunkcijų. K. Levisas su tokiu širdies aparatu išgyveno 5 savaites. Gydytojai tikino, kad aparatas veikęs nepriekaištingai, tačiau jį išjungti gydytojus paskatino kitos šio paciento sveikatos problemos.
Kitas naujo tipo dirbtinę širdį savo krūtinėje turėjęs žmogus, čekas Jakubas Halikas su ja išgyveno šešis mėnesius. Deja, jis 2012 m. mirė nuo kepenų ligos.
„Technologijos.lt“ INF.
