Laikas tarp žiemos ir gyvybe trykštančio pavasario kartais taip prailgsta, kad nori nenori imi vartyti kelionių katalogus ir svajoti apie kelių dienų išvyką. Pageidautina, kad tokia kelionė nekainuotų daug, bet būtų vertas praverti po šildymo sezono ištuštėjusią piniginę. Kelių dienų išvyka keltu iš Rygos į Stokholmą – pasiūlymas tiems, kurie myli jūrą ir nuotykius.
Paskutinės akimirkos Rygos uoste nuo viršutinio laivo denio matyti Latvijos sostinės senamiesčio bažnyčių bokštai.
Kelių dienų išvykos idėja
Iš Panevėžio Ryga – ranka pasiekiama. Tad kelių valandų kelionė automobiliu tikrai neprailgsta. Nė neužsukę į Rygos centrą lengvai pasiekiame uostą, kur jau prisišvartavęs keleivių laukia prabangus „Tallink“ keltas „Romantika“.
Statytas 2002 metais laivas yra beveik 200 metrų ilgio ir 29 metrų pločio. Jame net 12 denių, iš jų apatiniai aukštai skirti kroviniams, o viršutiniai – keleiviams. Laive telpa 2 500 keleivių, bet jis taip gerai suplanuotas, kad net ir pilnutėliame kelte, koks šį penktadienį kartu su mumis – nedidele grupele kolegų iš Lietuvos – ruošiasi išplaukti į Baltijos jūrą, visiems erdvės pakanka.
Dauguma savaitgalį kelte nusprendusių praleisti keleivių – rygiečiai. Lietuvių vos vienas kitas. Galima pastebėti, kad tik nedidelė dalis žmonių atrodo nusiteikę dalykiškai ir galbūt į Stokholmą plauks darbo reikalais.
Didžioji dauguma keliauja grupelėmis, poromis, šeimomis. Regis, visų idėja ta pati – pailsėti. Neatrodo, kad šie žmonės labai skirtųsi nuo praeivių Rygoje ar Panevėžyje. Gana paprastai ir sportiškai pasirengę, smalsiai besidairantys ir apžiūrintys bendrakeleivius. Iš to, kaip puikiai dauguma keleivių orientuojasi laive ir gana drąsiai jaučiasi, gali nuspėti, kad jiems ši kelionė – ne pirma.
Pasitikusi mus laive „Tallink“ atstovė Agnė Šeibokaitė pastebi, kad kelių dienų išvyka laivu iš Rygos į Stokholmą – mėgstama ne tik rygiečių, bet ir aplink Latvijos sostinę esančių miestų gyventojų pramoga. Vis dažniau šias išvykas išbando ir kaimynai lietuviai – iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ar Panevėžio.
Trokštantiesiems romantikos
Dažniausiai keleiviai renkasi kelių dienų kruizą, kai abi nakvynės – kelte. Plaukti galima bet kurią savaitės dieną, nes keltai kursuoja kasdien.
Šių metų naujovė – braziliška programa spalvos ir ugningi ritmai neleidžia likti abejingam nė vienam laivo keleiviui.
Mes nuo Rygos uosto krantinės pajudame penktadienio vakarą ir apie 19 val. išplaukiame pro uosto vartus – palydėdami grakštų baltą laivą nuo varto oranžinių bojų mums mojuoja keli praeiviai.
Iš pradžių keltas plaukia ramia Rygos įlanka, kur susitinka daugybę iš uosto ir į jį plaukiančių laivų. Sutemus keltas jau atviroje Baltijos jūroje, bangos nėra labai didelės, todėl bangavimo beveik nejaučiame.
Po puikios vakarienės dideliame pagrindiniame restorane, kuriame rytoj keleiviams bus tiekiami ir pusryčiai, laive mūsų laukia vakaro programa.
Vėliau – poilsis jaukiose ir patogiose A klasės kajutėse, o pro langą auštant galima bus stebėti tekančios saulės nušviestus Švedijos krantus – daugybę salelių, kuriose vietiniai gyventojai įsirengę spalvingus vasaros namelius.
Kadangi šių namelių išlaikymas švedams nemažai kainuoja, į daugumą jų galima patekti tik valtimis. Kad būtų išsaugotas šis nacionalinis identitetas, valstybė moka išmokas. Sušilus nemažai švedų į tokias vasaros rezidencijas persikelia ne tik atostogauti, bet ir nuolat gyventi, todėl tarp salų atgyja mažų laivelių ir valčių laivyba, bet kovo mėnesį ji dar nėra prasidėjusi, o ant atšiauresnių krantu dar matyti nenutirpęs sniegas.
Stokholmas pasitinka oriai
Apie 11 valandą vietos laiku keltas jau Stokholmo uoste. Iš čia galima užsisakyti ekskursiją rusų, švedų ar anglų kalbomis ir per kelias valandas autobusu aplankyti svarbiausias Švedijos sostinės įžymybes. Tačiau mėgstantieji nuotykius ir individualią pažintį su vietove mieliau rinksis ramų pasivaikščiojimą po skandinaviška ramybe alsuojantį miestą.
Sostinės gatvelėse ramu, vietiniai vaikštinėja su šuneliais, kažkas kažką perka ar jaukiose kavinukėse gurkšnoja kavą. Kainos jose gana aukštos – už kavos puodelį teks sumokėti beveik 10 litų, pyrago gabalėlį – beveik 30 Lt. Užtat vandens visuomet galėsite atsigerti nemokamai – daugelyje kavinių matomoje vietoje stovi indai su geriamuoju vandeniu.
Vaikščioti Stokholme – malonus užsiėmimas. Ir ne tik turistams. Gatvėse gausu praeivių, tėvų su vežimėliais, porelių. Ypač smagu pasivaikščioti krantinėmis, paganyti akis į laivus.
Apie pietus galima stebėti, kaip krantinėse įrengtuose laivuose-restoranuose pradedama ruoštis vakarui, kai čia vakarieniauti rinksis elitinė Stokholmo publika. Eiliniams švedams vakarieniauti mieste vis dar nėra įprastas ir lengvai prieinamas malonumas.
Tikriausiai ir mums pasilikti vakarienės Stokholme neverta, juolabiau kad puikus maistas mūsų laukia atgal į Rygą ankstyvą vakarą išplauksiančiame „Tallink“ laive. Apie 16 val. perėję patikrą, primenančią oro uostuose, grįžtame į „Romantikos“ denį. Dauguma keleivių jau susirinkę, vaikštinėja po denius, ruošiasi vakarienei ir vakaro programai. Kruizas suplanuotas taip, kad keleiviai kuo daugiau laiko ir pinigų išleistų laive – pramogoms, maistui, pirkiniams, nes čia galioja bemuitė zona.
Kelionės kainos – nesikandžioja
Laive sutikta šiauliečių pora – 23-ejų Agnė ir 25-erių Mindaugas sako, kad šią savaitgalio išvyką pasirinko netikėtai.
Ieškojo, kur romantiškai praleisti poilsio dienas – norėjo vykti į Palangą arba Druskininkus, bet internete išvydo kelionės keltu iš Rygos į Stokholmą pasiūlymą ir susidomėjo. Pora Švedijoje lankėsi pirmą kartą ir nebuvo plaukę keltu.
„Mums pasirodė labai romantiška dvi naktis praleisti jūroje ir dar apsilankyti Švedijos sostinėje, kur niekuomet nesame buvę. Mums labai patiko, tikrai plauksime darkart ir draugus įkalbėsime“, – sako vasarą ketinantys susituokti jaunuoliai.
Beje, kelionė šiuo maršrutu ir keltu „Romantika“ arba kitu bendrovės valdomu keltu „Isabelle“ gali sudominti ir daugiau jaunų porų, nes kelto darbuotojams jau ne kartą yra tekę organizuoti vestuvių pokylius, išleistuvių vakarus, diplomų teikimo šventes. Kelte tam sudarytos puikios sąlygos, įrengtose keliose didesnėse ir mažesnėse konferencijų salėse gali tilpti nuo 20 iki 200 svečių.
Kelte ne tik sudarytos visos sąlygos organizuoti konferencijas, seminarus, posėdžius ar dalykinius susitikimus, bet ir veikia SPA, sauna, sūkurinė vonia. Kad kelionė neprailgtų, galima mėgautis masažu, grožio procedūromis ar nedidelėms kompanijoms skirtoje uždaroje saunoje surengti dalykinio susirinkimo neformalų aptarimą.
Kruizo bilietas vienam asmeniui už dviejų nakvynių apgyvendinimą dvivietėje kajutėje kainuoja 350 Lt, švediško stalo pusryčiai – 35 Lt, vakarienė – 100 Lt. Vakarieniauti galima ir restorane, čia iš valgiaraščio galima rinktis patiekalus. Agnės ir Mindaugo skaičiavimu, jiems savaitgalis kruiziniame laive kartu su kelione iš Šiaulių ir atgal kainavo apie 1200 litų.
Luka GAIŽAUSKAITĖ
