Elektra varomoms transporto priemonėms vis labiau populiarėjant daugumoje išsivysčiusių valstybių, Lietuvoje šie ekologiški automobiliai žengia pirmuosius žingsnius.
Daugelį besidominčių galimybe įsigyti elektromobilį tautiečių atbaido jo kaina ir netaikomos jokios lengvatos.
Taip pat ir įpročio dalykas
Elektromobilių rinka Lietuvoje labai jauna, tačiau su supratimu apie klimato kaitą, atsirandančiomis taršos problemomis bei kylančiomis naftos kainomis elektromobilis tampa realia ir praktiška alternatyva paprastai mašinai.
Šiuo metu šalies keliais jau važinėja keliasdešimt elektrinių motociklų, motorolerių, dviračių bei keletas elektromobilių. Šie skaičiai per ateinančius metus turėtų išaugti. Nepaisant to, kad tautiečiai vis dar nepatikliai žvelgia į šias garso neskleidžiančias transporto priemones.
Priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai su nerimu žvelgia į perspektyvą važinėti elektromobiliu, galima skirstyti į dvi dalis: finansines ir įpročius. Elektra varomoms transporto priemonėms šiuo metu nėra suteikiama jokių nuolaidų – vienintelės lengvatos yra galimybė važiuoti autobusų juosta ir nemokamas stovėjimas mieste.
Skaičiuojant pinigine išraiška, elektromobilis Lietuvoje kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei analogiškas, tik varomas benzinu. Šis skirtumas – vienas didžiausių Europoje, kadangi daugelyje kitų valstybių egzistuoja specialūs taršos mokesčiai automobiliams. Elektromobilis į aplinką neišmeta nė gramo kenksmingų dujų, tad jie nuo tokių kelis šimtus ar tūkstančius eurų siekiančių kasmetinių mokesčių atleidžiami.
Elektromobiliai Lietuvoje kol kas perkami vangiai. Elektromobilio įsigijimas Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos valstybėse, finansinę naudą duoda tik eksploatacijos, tačiau ne pirkimo metu.
Pas mus vienintelės lengvatos elektromobiliams – galimybė važiuoti viešojo transporto juostomis ir nemokamas stovėjimas centrinėse miestų gatvėse. Seimo koridoriuose ilgą laiką skamba kalbos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimą naujų automobilių pirkėjams, tačiau realių veiksmų niekada nebuvo imtasi.
Švedai nesnaudžia
Geteborge jau rieda pirmieji elektriniai autobusai. Tai antrasis Švedijos miestas, kuriame elektrobusai keičia įprastas dyzelinu varomas viešojo transporto priemones.
Iš viso devynių kilometrų maršrutu važinėja trys elektrobusai ir septyni hibridiniai autobusai. Pasak gamintojų, elektrobusai suvartoja apie 80 proc. mažiau energijos nei tradiciniai autobusai.
Geteborge paleisti elektrobusai atskleidžia nuolat tobulėjančias technologijas ir augančias galimybes. Anksčiau įkrovimo sistemas rengdavo ant specialaus stulpo, šįkart toks įrenginys įrengtas ant lubų pastato viduje. Autobusai į aplinką visiškai neišskiria anglies dioksido, o tyliai dirbantis variklis keleiviams užtikrina malonesnę kelionę.
Geteborgo miestui elektrobusus pagamino Švedijos transporto priemonių gamintojas „Volvo“. Elektrinio transporto srityje „Siemens“ kartu su „Volvo“ dirba nuo 2012 metų, kai abi įmonės pasirašė sutartį dėl elektrinių autobusų traukos sistemų tiekimo. Pagal sutartį „Volvo“ tiekia elektrinius ir hibridinius autobusus, o „Siemens“ gamina ir įdiegia didelės galios įkrovimo stotis.
Mažina lengvatas
Norvegijos elektromobilių rinkoje priešinga situacija nei Lietuvoje. Čia beveik ketvirtį naujų įregistruotų automobilių varo elektriniai varikliai. Tačiau ekologišką transportą skatinanti šalies valdžia spaudžia stabdžius, nes net jai tai tapo per brangu.
Daugiau nei prieš trejus metus Norvegijos valdžia nusprendė, kad pats laikas pratinti gyventojus prie elektromobilių. Tokioms transporto priemonėms panaikinti automobilio bei pridėtinės vertės mokesčiai, naują mašiną Skandinavijos šalyse pabranginantys vos ne dvigubai.
Oslas tikėjosi, kad per šešerius metus dėl tokių lengvatų šalyje bus nupirkta bent 50 000 elektromobilių ir oras taps gerokai švaresnis. Valdžios planuotą elektra varomų automobilių skaičių norvegai jau įsigijo ir perka juos toliau.
Vyriausybė susiėmė už galvos: vien praėjusiais metais dėl jos pačios nustatytų lengvatų iždas negavo nuo 3 iki 4 mlrd. kronų (355–470 mln. eurų). Be to, lengvatomis pradėta piktnaudžiauti – jomis naudojasi net ir tie norvegai, kurie pinigų šiaip nestokoja. Todėl nieko nuostabaus, kad vienas perkamiausių modelių pastaruoju metu yra ne kuris nors eilinis elektromobilis, o „Tesla Model S“.
Beje, ši JAV kompanija „Tesla Model S“ automobilį Europoje pirmiausia ėmė pardavinėti trijose šalyse – Olandijoje, Šveicarijoje ir, žinoma, Norvegijoje. Jo kaina prasideda nuo 73 tūkst. eurų.
Tad Oslas nusprendė nuo 2018 metų elektromobilių savininkams nustatyti 50 proc. automobilio mokesčio tarifą, o nuo 2020-ųjų jie bus priversti mokėti 100 proc. Tiesa, šis mokestis nėra pernelyg didelis – apie 430 eurų per metus.
Tiesa, dar svarstoma galimybė tokių transporto priemonių pirkėjams pasiūlyti kompensaciją, tačiau fiksuoto dydžio. Todėl pirkdami brangiausius modelius norvegai turės gerokai daugiau pakloti iš savo kišenės.
