Pomėgiai nuo A iki Z
Neatsitiktinai su Aiste susitikome teatro “Menas” kavinėje – tai bene mėgstamiausia jaunos menininkės kavinukė. Be to, “Menas” – lyg ir antrieji merginos namai. Šiame teatre Aistė mokosi vaidinti, save realizuoti. Taip, jos širdis priklauso teatrui, nors tai – ne vienintelis panelės pomėgis. “Mano pomėgiams, energijai, nepakanka 24 valandų per parą”, – sako Aistė. Ji išbandžiusi ir sportą, ir šiuolaikinius šokius, ir netgi jogą. Gimnazistė nėra olimpiadų dalyvė, nors mokytojai teigia, kad tikrai sugebėtų. Aistė, nors ir pati nekrikštyta – piligrimė, krikščionybės sekėja, keliaujanti maldininkė.
Praėjusią vasarą mergina dalyvavo Pasaulinėse jaunimo dienose Vokietijoje. Pasisėmė labai daug optimizmo, dirbo vaikų namuose, bendravo su mažaisiais net nemokėdama vokiškai. “Taip buvo dar įdomiau”, – šypteli pašnekovė. Ten ji atrado dar vieną pomėgį, kuris atima šiek tiek miego, – astronomiją. Menininkė per naktis stebi žvaigždes, Lietuvoje ne kartą dalyvavo astronomų stovyklose ir tuo yra labai patenkinta. “Įgijau žinių ne tik apie žvaigždes, bet ir apie pačius žmones”, – įspūdžiais dalijosi jaunoji astronomė. Aistė – poetė, septynerius metus dalyvavo įvairiuose poezijos konkursuose, užėmė prizines vietas, buvo puikiai įvertinta. “Aš nesu žmogus, kuris 17 metų kuria veikalą “Kas yra menas?” – tvirtino mergina. Savo kūrinius poetė siunčia į filologinius konkursus, o jos darbai tikrai verti dėmesio. Pati menininkė sako, kad knygelę išleisti dar nesubrendo, nors ją jau pripažįsta ir lietuvių poetai. Panelė dalyvauja kasmečiuose poezijos pavasariuose Obeliuose.
Originalu, bet senamadiška
Jei Aistė nebūtų poetė, aktorė, piligrimė, astronomė, vis vien išsiskirtų iš kitų savo originalumu. Ryškūs drabužiai – dėmesį kausto tiek žalias mini sijonas, tiek raudonos spalvos apsmukusios kelnės. Makiažas akį rėžia ne tik savo spalvomis, bet ir gausa. Šukuosenas mergina keičia kaip kojines: teko matyti ją ir juodais, ir raudonais, ir oranžiniais plaukais, su skiautere ir susuktais į dredus… Atrodytų, mergina atsilikusi nuo mados, nors pati menininkė teigia, kad mada domisi, nors jos auka ir nėra. Mergina mėgsta originalumą – kasmet dalyvauja konkurse “Išdykęs stilius”. Sulaukė ir pasisekimo, dabar kuria kolekciją iš samanų su įvairiausiais vabaliukais.
Aistės požiūris į muziką labai skiriasi nuo šiuolaikinio jaunimo, daugelis ją pavadintų net senamadiška. Mergina domisi pagoniška, liaudiška muzika, kuri, jos teigimu, yra tiesiog unikali. Pašnekovė šiuo klausimu nediskutuoja, jos nuomonė tvirta: “Lietuva – lietuviams!” Taip pat Aistė dainuoja J.Balčikonio gimnazijos folkloriniame ansamblyje.
Jauna panelė visiškai nesupranta klubų kultūros – mieliau ji stebėtų žvaigždes skambindama gitara. Aistė tiesiog žavi savo drąsa… Drąsa būti kitokiai.
Žvelgia į ateitį
“Kiekvienas žmogus – tai eilėraščio eilutė. Aš – eilutė, kurios niekas nesupranta”, – sako panelė. Ši keistuolė nėra vieniša… Ji visada apsupta draugų, jie taip pat šiek tiek kitokie – menininkai, amžini pankai. Visi sutartinai teigė, kad Aistė – jų optimizmo šaltinis, ištikus bėdai visada padės, organizuos įdomias keliones… “Beje, Aistė visada dovanoja pačios padarytas dovanas”, – menininkės idėjas atskleidė jos draugė Eglė. Neseniai mergina atrado naują keliavimo būdą – tranzavimą ir jau gali pasigirti, kad yra apkeliavusi beveik visą Lietuvą. “Tokių kelionių draugė – gitara”, – sako originalioji gimnazistė. Tranzuodama ji susirado labai daug draugų, piligrimų žygiuose susipažino su jaunuoliais iš Dramblio Kaulo Kranto, Ispanijos, Vokietijos.
Ne visi apie Aistę geros nuomonės. Pakalbinus jos buvusios klasės draugus paaiškėjo, kad mergina nori visur vadovauti, kartais kiša nosį ten, kur nereikia. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Gimnazijos mokytojai apie Aistę kalba su šypsena: “Su ja įdomu dirbti, lengva bendrauti, mergaitė turi galvą”. Mokytojai gerbia ją ir mano, kad jos laukia šviesi ateitis.
Mokyklos renginys be Aistės – ne renginys. Ji visur atras vietą sau, sugebės surengti tikrą pasirodymą: pagros gitara, padainuos, padeklamuos. Beveik visi ją pažįsta. Nors ir praleidžia daug pamokų (dėl miesto renginių, spektaklių ir kt.), panelė lieka mokyklos gyvenimo sūkuryje.
Ar reikia mokykloje uniformų? Nors daugelis mokinių ir buvo prieš, Aistė drąsiai sako norinti vilkėti ją. “Nejaugi mano asmenybę užgožtų žalias švarkas?” – klausė ji. Įtikino…
Aktyvi gimnazistė svajoja tapti režisiere. Kai buvo maža, norėjo būti pardavėja – kaip jos mama, uždirbti daug pinigų. Nuomonė pasikeitė: “Geriau sėdėsiu su dviem litais kišenėje, nei darysiu tai, ko nenoriu, be to, pinigai gadina žmones”, – įsitikinusi mergina. Svarbiausi gyvenime Aistei – mama, tėtis ir, žinoma, draugas. “Esu vienturtė, tad noriu, kad tėvai didžiuotųsi manimi”. Panelė prasitarė, kad jos draugas yra panevėžiečių muzikos grupės “Sniegas” narys. Daugiau apie brangius žmones ji nekalbėjo.
Paklausta apie ateitį Aistė šypsosi. Gal režisierė? Gal dizainerė? O gal tik drąsus ir originalus žmogus?
Rasa Ramanauskaitė