Vasario 15 dieną pramogų centrą „Egivela“ sudrebins naujausio grupės SEL albumo „Muzika“ pristatymo koncertas. „Jeigu norite gerai praleisti laiką ir pamatyti šiuo metu populiariausios grupės Lietuvoje koncertą, tiesiog ateikite“, – kvietė „Jaunimo palėpės“ kalbintas grupės lyderis Egidijus Dragūnas.
– Trumpam grįžkime į tuos laikus, kai susikūrė grupė SEL. Kam turite dėkoti, kad atsidūrėte scenoje?
– Kojoms… (Šypsosi.) Padėjo Andrius Mamontovas. Tiesiog ėmė ir padėjo mums, įrašė pirmąją dainą…
– Grupė SEL Lietuvos muzikos padangėje žinoma daugiau nei dešimtmetį. Kokia jūsų netrumpos sėkmės paslaptis, juk tiek laiko sugebate įtikti klausytojams?
– SEL gyvuoja jau beveik 15 metų. Nežinau… Tūrbūt todėl, kad nesistengiame įtikti kitiems, grojame sau, savo sielai ir džiaugiamės dėl to. Čia bene pagrindinė paslaptis…
– Kaip manai, kuo klausytojus traukia tavo muzika?
– Reikėtų jų paklausti…
– O ar tavo naujo albumo „Muzika“ dainose galima įžvelgti tikrąjį Egidijų Dragūną? Ar muzikai atiduodi visą save?
– Taip, be abejonės. Tai yra paskutinis mano albumas, šiais metais jis per „Radiocentro“ apdovanojimus buvo išrinktas metų albumu. Jame yra daina, pripažinta metų geriausia.
– Ką tau pačiam reiškia toks klausytojų įvertinimas?
– Buvo laikas, kai mes nieko nedarėme ir nedirbome, o būtent šis darbas vyko labai sistemingai. Ir tas populiarumas priklauso ne nuo žmonių, o nuo mūsų pačių, mes kontroliuojame visą situaciją. Taigi vėl pradėjome dirbti, groti, reklamuoti savo produkciją. Dabar esame bene stipriausia grupė Lietuvoje. Ir apdovanojimai tai įrodo.
– O kaip pats vertini savo naująjį darbą – albumą „Muzika“?
– Gerai, labai gerai ir iš tikrųjų šiuo metu nieko stipriau Lietuvos muzikos rinkoje nėra. Tai parodo pardavimas, topai…
– Kaip grupė SEL keitėsi per savo egzistavimo laikotarpį, galbūt pajutai konkrečius pokyčius?
– Per tris minutes papasakoti tai, kas atsitiko per penkiolika metų, tiesiog neįmanoma. Dabar pas mus viskas labai gerai.
– Pristatydamas naujausią savo muzikos rinkinį rengi daugybę pasirodymų įvairiuose miestuose. Šį mėnėsį neaplenksi ir mūsų krašto…
– Tokie koncertai jau buvo Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje, Vilniuje, o dabar vyks ir Panevėžyje. Į juos susirinko labai daug žmonių. Dabar manau, kad kitas mūsų pasirodymas čia, pas jus, bus ne anksčiau kaip po trejų metų, taigi pasakysiu labai paprastai: jeigu norite gerai praleisti laiką ir pamatyti šiuo metu geriausios grupės Lietuvoje koncertą, tiesiog ateikite.
– Panevėžyje pasirodysi po labai ilgos pertraukos. Galbūt išgyveni kokias nors emocijas, jauti nostalgiją?
– Bet kokiu atveju man malonu čia groti, atsiminimai yra išlikę nuo pačių pirmųjų koncertų Panevėžyje, kai buvau dar visai jaunas. Ir bene didžiausia mano svajonė atvažiavus yra sutikti Donatą Banionį. Kodėl niekad jo nesutinku? Norėčiau su juo susipažinti ir pakviesti jį ateiti į mano koncertus.
– Vienu metu buvai visus ne juokais išgąsdinęs. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad guli ligoninėje. Kas pasikeitė tavo gyvenime po to įvykio?
– Pasikeitė gyvenimo kokybė. Dabar nebesinori savęs žudyti, o anksčiau visą laiką tai dariau. Šiuo metu man terūpi apžiūrėti salę, kurioje koncertuosiu, suderinti, kaip kas bus.
– Visada prieš koncertus atvažiuoji visko apžiūrėti? Rūpiniesi, kad visas pasirodymas vyktų kuo sklandžiau?
– Taip. Nes tai yra mūsų koncertinis turas, jį organizuoja mūsų kompanija, visi SEL vadybininkai ir trokštame, kad viskas būtų kuo geriau. Nenorime nieko nuvilti ir žinome, kad viskas pavyks labai gerai. Scenoje visi muzikantai gros gyvai, aišku, bus ir toninės muzikos, elektroninės muzikos pagrindas, tačiau akompanuojama bus gyvai – tiek klavišai, tiek sempleriai, perkusija ir gyvas mano dainavimas.
– Toks populiarumas, o žiniasklaidoje jau pasklido gandai, neva nutrauki savo muzikinę karjerą ir nebekuri muzikos Lietuvai? Ar iš piršto laužtos kalbos?
– Tai tiesiog kažkokios žurnalistės iškraipyta informacija, ji galbūt ne taip suprato. Šiuo metu mes su stambiausia Rusijos kompanija esame pasirašę kontraktą ir įrašinėjame rusišką dainą, ją išgirs 160 milijonų klausytojų visoje Rusijoje. Tai naujas etapas mūsų veikloje ir didelis žingsnis į priekį Rusijos rinkos link. Tą patį kūrinį įrašome ir anglų kalba, taigi turėsime tiek rusišką, tiek anglišką dainos versiją, jai filmuosime vaizdo klipą. O jį rodys ir Estija, ir Latvija, ir Lietuva, ir Suomija, ir kitos šalys.
– O ar kada nekyla noras nuo visko atsiriboti, tiesiog išsinerti iš žinomo žmogaus kailio?
– Labai retai sėdžiu kavinėse, turiu namą už miesto. Nevažinėju troleibusu, kur yra daug žmonių, ir manęs niekas nemato. Tik tokie susitikimai, kaip dabar vykę „Radiocentro“ apdovanojimai ar pan., įpareigoja daugiau bendrauti. Perdėto dėmesio nejaučiu. Jau persiritau per tai.
– Kalbi apie vadinamąją „žvaigždžių ligą“?
– Taip, tai buvo labai seniai. Dabar tas požiūris į žvaigždes yra kur kas paprastesnis ir, aišku, dėmesį gauna tik tikros žvaigždės. Aš tai pasieksiu Rusijoje, nes turiu tam visas galimybes, turiu pagrindą ir tikrai padarysiu viską, kad ir ten būčiau garsus.
– Būtent tokie tavo ateities planai?
– Taip, man atsibodo čia lipti iki lubų, kai toliau nėra kur judėti. Tiesiog anksčiau neturėjau galimybės tai įgyvendint, neturėjau patirties, pažinčių, o dabar turiu konkretų kontraktą rankose. Pati pradžia yra padaryta.
– Niekada nepamąstei apie galimybę dalyvauti, tarkime, Eurovizijos konkurse? Juk ir tuomet gali save parodyti platesnei auditorijai.
– Oi ne, neturiu tokio superstip-raus vokalo ir apskritai man tai, kas vyksta ten, ta muzika ir visas kitas yra nepriimtina. Penktadienio vakarą mieliau nueinu į kokią diskoteką, kur groja techno.
– Kartais ir pačiam tenka atsistoti prie didžėjaus pulto klube?
– Tai būna labai retai. Šiais metais teturėjau, atrodo, dešimt setų. Galiu pasakyti tik tai, kad esu brangiausiai apmokamas didžėjus, tačiau tai darau labai retai, tik savo malonumui.
– Ir vis dėlto maloniau stovėti prie pulto ar dainuoti publikai?
– Tai yra du skirtingi dalykai – kurti muziką ir ją groti. Mane labai imponuoja visa ta didžėjaus veikla, visa ta šokių muzikos kultūra.
– Sakyk, kokie yra tavo ir kitų muzikantų santykiai – galbūt verda didžiulė tarpusavio konkurencija, o gal esate geri draugai?
– Ne… Pažįstų daug žmonių, kurie groja, kurie yra meno žmonės, kurie vaidina kine, pažįstu daug sportininkų ir jaučiu pagarbą iš jų. Lygiai taip pat bendrauju ir su Andriumi Mamontovu, ir su Andriumi Rimiškiu. Abu jie yra geri, paprasti žmonės.
– Dar nuo senų laikų turi skandalisto etiketę. Ar per tiek laiko sugebėjai jos atsikratyti?
– Ne… Tai yra tik šleifas. Vakar vyko „Nomedos“ laidos filmavimas apie geriančius žmones. Ir man pasiūlė dalyvauti toje laidoje. Dalyvaučiau joje tik dėl to, kad turėčiau nueiti ir pasakyti, jog negeriu. Bet tai yra tiesiog išpūstas muilo burbulas. Aišku, nėra ugnies be dūmų, tačiau šiuo atveju tai stipriai perdėta. Dabar baigiu antrą universitetą, esu protingas, normalus kažko siekiantis žmogus. Ir savimi patenkintas.
– O kaip tave patį veikia tie gandai?
– Aš ramus dėl to, kad žinau, jog tai yra visiška nesąmonė. Kai žmonės su manimi susitinka, pasišneka, jų nuomonė pasikeičia. Dažniausiai visi kažkodėl galvoja, kad esu toks tuščias, neturintis ką pasakyti, sakinio nesurezgantis, tačiau taip nėra.
– Kaip manai, ar pigus skandalas yra gera reklama atlikėjui, ar atvirkščiai – neigiamos įtakos turintis veiksnys?
– Muzikos pasaulyje esu jau nebe pirmus metus ir man viso to užtenka. Kad ir kalbant apie paskutinį mano teismo procesą dėl šampano butelio… Jis tęsiasi iki dabar ir vis svajoju, kad kuo greičiau baigtųsi. Galvoju, kad galbūt jis bus paskutinis, bet realiai sunku gyventi su muzika penkiolika metų ir apsisaugoti nuo tų skandalų. Viešumos kaina didelė. Yra toks požiūris, kad tauta muzikantus nori lyginti su „minedais“ ar dar kuo nors, bet iš tikrųjų tie žmonės juokiasi patys iš savęs ir rodo savo neišprusimą. „Minedai“ yra tie patys žmonės, kurie tai garbina ir iškelia. Taip yra parodomas žemas Lietuvos kultūros, supratimo lygis. Aš kalbu tiesiai, nes Lietuvoje yra tikrai daug žemo lygio žmonių, kurie tai demonstruoja savo pomėgiais, muzika.
– Tau juokingas tas faktas, kad Minedas yra scenoje?
– Ne tiek tas žmogus yra kvailas, kiek tie, kuriems tai juokinga, kuriems tai sukelia liguistą juoką. Ne jis yra problema, o kiti.
Kalbėjosi Reda
Osteikaitė
