Egipte surastos priešistorinės žuvies, galėjusios judėti sausumoje keturiomis galūnėmis, suakmenėjusios liekanos.
Unikalų radinį mokslininkai iš Mičigano universiteto aptiko Er Rajano slėnyje, esančiame netoli Fajumos oazės, už 100 kilometrų į pietvakarius nuo Kairo. Ten, kur dabar plyti bekraštė dykuma, prieš daugelį metų buvo vandenynas. O pats slėnis tėra įduba tarp smėlio kopų.
Žuvis, dar vadinama “karaliumi driežu” dėl išorinio panašumo į reptiliją, galėjusią judėti ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, yra 16 metrų ilgio. Iš tikrųjų aptiktas egzempliorius – dar ne pats didžiausias atstovas bazilozaurų šeimos amfibijų, gyvenusių Žemėje mezozojaus eros juros periodu (maždaug prieš 195 milijonus metų). Kai kurių šių į banginius panašių dantytų plėšrūnų su “rankomis ir kojomis” ilgis siekė 25 metrus. Šių žuvų, gyvenusių Šiaurės Afrikos ir Šiaurės Amerikos teritorijoje, žemos kaukolės buvo pusantro metro ilgio, o dantys – smailaus pjūklo pavidalo.
Archeologams pirmą kartą pavyko aptikti taip gerai išsilaikiusias bazilozauro liekanas su išlikusiu stuburu, taip pat priešakinėmis ir užpakalinėmis galūnėmis. 1989 metais mokslininkai jau buvo radę šios amfibijos liekanų, bet jų būklė neleido atlikti rimtų tyrimų.
Egipte rastas “karalius driežas” pagal susitarimą su Egipto atstovais bus išgabentas į JAV išsamiai ištirti. Mokslininkai tikisi, kad jiems pirmą kartą pavyks tiksliai nustatyti, kaip atrodė šis priešistorinis gyvūnas, išėjęs iš vandenyno į sausumą.
ITAR-TASS-ELTA
