Nauja kryptis
Pirmasis dyzelinis variklis buvo sukurtas prieš 109 metus. Per
pastaruosius du dešimtmečius konstruktoriai sugebėjo neatpažįstamai pakeisti
dyzelinių variklių savybes. 1989-aisiais Frankfurto tarptautiniame automobilių
salone pirmą kartą buvo pristatytas „Audi“ dyzelinis variklis, turintis
elektronika valdomą tiesioginio degalų įpurškimo sistemą.
Kūrėjai ją pavadino TDI. Tai buvo perversmas – naujasis
dyzelis, lyg benzininis agregatas, pasižymėjo sportiškumu, dinamiškumu, degalus
naudojo pavydėtinai taupiai, „atleisdavo“ vairuotojo klaidas pasirenkant pavarų
laipsnį, mažiau teršė gamtą ir kt. Taigi automobilių variklių konstruktoriai
pradėjo eiti nauja kryptimi.
Dyzelinis variklis – sudėtingesnis nei benzininis. Sudėtingumą
lemia didelis slėgis, kurį reikia sudaryti, kad savaime suliepsnotų degusis
mišinys. Todėl gamyboje būtina didelis tikslumas, atsparios konstrukcijos,
medžiagos ir kt.
Dabar konstruktoriai ieško galimybių padidinti degalų įpurškimo
slėgį, trumpinti jų įpurškimo į degimo kameras laiką.
Kuo didesnis slėgis,
tuo mažesnės degalų mišinio dalelės įpurškiamos į degimo kamerą, tuo geriau jos
sudega, kyla naudingumo koeficientas, lieka mažiau teršalų
Tad šiuolaikiniai dyzeliai 15–20 proc. ekonomiškesni nei
pagaminti prieš dešimtmetį, jų darbo garsą salone jau darosi sunku atskirti nuo
benzininio.
Sutaupo lėšų
Jeigu automobilyje įrengtas dyzelinis variklis, bus sutaupyta –
jis mažiau sunaudos degalų. Kuo tai galima paaiškinti? Lengvojo automobilio
dyzelinio variklio slėgio laipsnis yra 20–22 vienetai, o benzininio variklio –
9–10 vienetų. Taigi užtikrinamas didesnis naudingumo koeficientas.
Be to, dyzelinio variklio darbinio mišinio reguliavimas
daugiausia kokybiškas, t. y. nepriklausomai nuo alkūninio veleno apsisukimų
dažnio ir krūvio cilindruose paduodamas praktiškai vienodas oro kiekis, o
išnaudojamų degalų kiekis padidėja, kai didėja krūvis. Net varikliui dirbant
visu galingumu, įpurškiamų degalų masė 1,5–1,7 karto mažesnė nei to pat darbinio
tūrio benzininio variklio. Vadinasi, tikrasis slėgio laipsnis, tai yra pabaigos
slėgis, ir temperatūra nepriklauso nuo krūvio, o darbinis mišinys, palyginti su
benzininiu varikliu, visada labai liesas. Šie faktoriai užtikrina aukštą
dyzelinio variklio degimo efektyvumo ir vėlesnio plėtimosi esant daliniams
krūvių režimams laipsnį.
Dyzeliniai varikliai dirba ilgiau už benzininius, tai
paaiškinama tuo, kad cilindrų blokas, alkūninis velenas, cilindro ir stūmoklių
grupės detalės, cilindrų bloko galvutė yra patvaresni ir standesni, taip pat
tuo, kad naudojami dyzeliniai degalai, kurie, skirtingai nuo benzino, taip pat
turi tepalų savybių.
Prie dyzelinių variklių trūkumų galima priskirti didesnę masę,
mažesnį litrų galingumą, didesnį triukšmą dėl aukšto degimo slėgio ir sunkų
paleidimą esant minusinei temperatūrai, ypač automobiliams, kurių rida 100 000
km ir daugiau.
Baugina žiema
Turbūt daugelis dyzelinių automobilių vairuotojų nerimastingai
laukia žiemos ir bijo, kad jų automobilis neiškrėstų kokių nors pokštų. Tačiau
tereikia tik rūpestingumo, minimalių žinių, ir „dyzelinės problemos“ vairuotojų
nekamuos visą žiemos sezoną.
Dyzelinių automobilių vairuotojams patariama jau rudenį
susirūpinti mašinos būkle – pakeisti kuro filtrus, apžiūrėti pakaitinimo žvakes,
purkštukus, pasidomėti akumuliatoriumi, pakeisti tepalus.
Kiekviena iš šių tarpusavyje susijusių grandžių sklandžiam
agregatų darbui turi daug įtakos. Esant minusinei oro temperatūrai, krenta
akumuliatoriaus, ypač seno, galia – sukimo momento jėga gali sumažėti net 30–40
procentų. Tokia „jėgainė“ šaltą dieną neprivers dirbti starterio.
O starteris, jei, pavyzdžiui, stringa jo įvorės ar yra pasenęs
rotorius, reikalauja daugiau srovės ir „sodina“ akumuliatorių.
Dyzelinio kuro uždegimą lemia pakaitinimo žvakių būklė. Jei jos
blogos, į šaltą orą patekęs kuro mišinys paprasčiausiai nesprogsta, ir mašinos
variklio paleidimas tampa neįmanomas.
Svarbi yra ir kuro filtrų būklė. Beje, ji tiesiogiai susijusi
su dyzelino kokybe: kuo šiame kure mažiau klampių medžiagų – sočiųjų
angliavandenių (parafinų), tuo geriau ir lengviau paleidžiamas variklis.
Žiemą dyzelinių automobilių savininkams patariama naudoti tuos
tepalus, kurie stingsta esant kuo žemesnei temperatūrai – kitaip bus sunku sukti
alkūninį veleną, o tai vėl priklauso nuo starterio ir akumuliatoriaus
būklės.
Donatas BRAZDEIKIS
A.Repšio nuotr. Neverta bijoti. Daugelis
dyzelinių automobilių vairuotojų neramiai laukia šaltojo sezono ir jo iššūkių,
tačiau tereikia tik rūpestingumo bei minimalių žinių.
