Ne tik grožis
Ratlankiai – konstrukcinė automobilio dalis. Per juos nuo
padangų į pakabos detales transmisijos elementu perduodamos kelio reakcijos
jėgos. Nuo ratlankio geometrinių parametrų priklauso pakabos charakteristika,
padangų tipas, o visa tai lemia, kaip mašina įveikia posūkį, jos dinamiką ir
ekonomiškumą.
Automobilių lengvojo lydinio ratlankiai nėra tik duoklė
grožiui. Aviacijoje ir automobilių sporte, kur vertinamas konstrukcinis gaminio
pranašumas bei patikimumas, tokie ratlankiai jau seniai naudojami.
Šio tipo ratlankiai yra lengvesni už plieninius. Todėl
sutaupoma degalų, pagerėja automobilio dinamika, o sunkvežimiais galima vežti
daugiau krovinių. Lydinys, iš kurio gaminami ratlankiai, daug geriau praleidžia
šilumą nei plienas. Dėl to mažiau kaista stabdžių sistemos detalės, ratų
stebulės ir guoliai. Lydinys pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, todėl šie
ratlankiai atlaiko smūgines apkrovas, juos mažiau deformuoja skersinės jėgos,
veikiančios posūkyje.
Pagrindinis šio tipo ratlankių trūkumas – jų gamybos išlaidos
1,5–3 kartus didesnės nei štampuotų ratlankių. Prieš dešimtmetį ratų montavimo
specialistus gąsdinęs ratlankių trapumas dabar jau nebekelia galvos skausmo –
patobulinus ratlankių terminį apdirbimą, trūkumą pavyko ištaisyti.
Galima remontuoti
Lengvojo lydinio ratlankiai, ypač kalti, stipresni už
plieninius, bet jų medžiaga, ypač lietų, yra trapi. Po smūgio jie ne sulinksta,
o įskyla. Plieninį diską beveik visada galima išlyginti, o nemažai pažeistas
lengvojo lydinio ratlankis nebebūna tinkamas naudoti. Be to, lieti ratlankiai
visada maždaug du kartus brangesni už plieninius. Lietą ratlankį pažeisti galima
netgi neatsargiai statant automobilį ar užvažiavus ant bėgių. Tai ypač aktualu
žemo profilio padangoms, kur ratlankis pažeidžiamesnis. Labai pavojingi nematomi
įtrūkimai – ratlankis gali subyrėti važiuojant.
Kalti lengvojo lydinio ratlankiai – tvirtesni ir mažiau už
lietuosius kenčia nuo nedidelių smūgių, tačiau stipraus susidūrimo atveju kaltų
ratlankių tvirtumas veikia neigiamai. Plieniniai ar lieti ratlankiai linkdami
arba trupėdami sugeria dalį energijos, o kaltas ratlankis neapsaugo nuo smūgio
ir visa jo jėga tenka pakabai. Pakabos remontas visada kainuoja daugiau.
Lengvojo lydinio ratlankius galima remontuoti, tokią paslaugą
teikia daugelis dirbtuvių, bet remontuojami ne visi ratlankiai. Pagrindinis
rodiklis čia yra bendras sudedamųjų ratlankio dalių tvirtumas, tai įvertinama
dirbtuvėse. Jei ratlankio konstrukcija pažeista, jis neremontuojamas.
Svarbu, kokie yra pažeidimai: koks nuoskilų ir prarastų
fragmentų dydis, įlinkimų gylis ir pobūdis, geometrijos nukrypimas.
Pagal tinkamumą remontuoti ratlankius galima skirstyti į tris
kategorijas.
Pirmoji – nedaug pažeisti ratlankiai: smulkūs įbrėžimai,
nutrinti dažai. Tokius galima sutaisyti ir naudoti toliau.
Antra – remontas dar įmanomas, bet kokybės ir patikimumo
garantijos niekas neduos.
Trečia – neremontuotini ratlankiai. Juos galima remontuoti ir
naudoti atsarginiame rate, kuris bus naudojamas tik išimtinais atvejais.
Dauguma pažeistų ratlankių priskiriami antrai ir trečiai
kategorijai ir suremontuojami labai retai.
Būtini centravimo žiedai
Ratą, kuris tvirtinamas keturiais ar penkiais kūginiais
varžtais, galima netinkamai sumontuoti ir prispausti, deformuoti ratlankio
uždėjimą. Jei nėra centravimo žiedo, netolygiai veržiant, galima labai
nekokybiškai uždėti ratą, ypač jeigu nenuvalyta lengvojo lydinio ratlankio
plokštuma.
Ratlankio centrinė kiaurymė yra pagrindinis matmuo, pagal kurį
atliekami visi paviršiaus apdirbimo darbai. Tai daroma tam, kad nebūtų jokio
radialinio ar ašinio nukrypimo.
Svarbiausia, kad automobiliui važiuojant didesniu nei 100
kilometrų per valandą greičiu, lengvojo lydinio ratlankis praranda centrą.
Priežastis – nėra centravimo žiedo.
Eksploatuojant automobilį, turintį lengvojo lydinio ratlankius
be centravimo žiedų, net jei ir nesijaučia vibracijos, atidžiai apžiūrint
padangas, galima pamatyti, kad jos dėvisi netolygiai.
Taip yra todėl, kad padanga nevienodai liečiasi į kelio
paviršių. Todėl centravimo žiedai yra būtini – tada nereikia dažnai keisti
padangų. Automobilį jaučiantis vairuotojas iš karto gali suprasti, kad ratlankis
uždėtas netiksliai arba yra nesubalansuotas.
Centravimo žiedai būna plastikiniai ir metaliniai. Pastarieji
patvaresni ir nesideformuoja. Jei ratlankis dedamas kokybiškai, tinka ir
plastikiniai žiedai.
Skiriasi varžtai
Norint išsiaiškinti, ar tinkamas varžtų ilgis, prieš dedant
ratlankį reikia įstatyti varžtą į nuimtą ratlankį (kuris bus dedamas) ir iki
galo įstačius varžtą į skylę pažiūrėti, kiek išlenda varžto sriegis. Jeigu
sriegis išlenda kelis milimetrus, t. y. lieka 2–3 sriegio apvijos, varžtai yra
per trumpi.
Tvirtinti jais ratlankį nebus saugu, nes didelė tikimybė, kad
jie atsisuks arba ištrūks varžto sriegis. Reikia, kad varžtas būtų išsikišęs 5–7
milimetrus, tada bus patikimai pritvirtinamas ratlankis, bus saugu eksploatuoti
automobilį.
Per ilgi varžtai taip pat negali būti – kai sriegio apvijų
daug, ratlankis nebus gerai prispaudžiamas prie tvirtinimo plokštumos.
Taigi skardiniams diskams būtina naudoti trumpesnius, o
lengvojo lydinio ratlankiams – ilgesnius varžtus.
Donatas BRAZDEIKIS
