Eismui kairiąja kelio puse skirtus automobilius pirkę vairuotojai gali džiūgauti: jų skundai buvo išgirsti.
Pralaimėjusį ginčą dėl dešiniavairių transporto priemonių draudimo mūsų keliuose, Lietuva turės atšaukti Europos Sąjungos teisę pažeidžiantį įstatymą.
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę.
Lietuva su Europos Komisija (EK) dėl šio klausimo bylinėjosi nuo 2012-ųjų. Ir praėjusį ketvirtadienį Teisingumo Teismas paskelbė mūsų šaliai nepalankų sprendimą.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, ir reikalaudama prieš registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, Lietuva pažeidė ES teisę. Svarbiausias argumentas – taip neužtikrinamas laisvas prekių judėjimas.
Taip pat nuspręsta iš Lietuvos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Viena paguoda, kad kartu su Lietuva šioje byloje pralaimėjo ir Lenkija, Latvija, Estija. Mūsų kaimynėms bus taikomos tokios pat sankcijos.
Įstatymas griežtas
Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, šiuo metu Lietuvoje draudžiama viešajame eisme dalyvauti automobiliams, pritaikytiems eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turintiems vairą dešinėje pusėje. Išimtis taikoma tik automobiliams, kurie buvo įregistruoti iki 1993 metų gegužės 1 dienos arba kurie pagal konstrukciją ir įrangą yra skirti specialioms darbo funkcijoms atlikti.
Taip pat šis draudimas netaikomas laikinai – iki 90 dienų per metus – į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.
Argumentai nebuvo įtikinami
Lietuvos susisiekimo ministerija bandė kovoti už šį įstatymą. EK adresuotame laiške motyvuota, kad vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa gerokai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami.
Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai draudžia registruoti automobilį su dešinėje pusėje įrengtu vairu dėl priežasčių, susijusių su vairuotojo galimybe saugiai vairuoti transporto priemonę, o ne dėl vairo mechanizmo tinkamo veikimo ar patikimumo.
Tačiau tokie argumentai Teisingumo Teismo neįtikino. Buvo nutarta, kad draudimas registruoti dešiniavairius automobilius viršija tai, kas būtina kelių eismo saugumui užtikrinti.
Ketvirtadienį priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad naujų transporto priemonių atveju šiomis direktyvomis įtvirtintos suderintos sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su transporto priemonių konstrukcija.
Nors šiose direktyvose nereglamentuota transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis, nurodant, pavyzdžiui, kad ji visuomet turi būti pusėje, priešingoje tai, kuria vyksta kelių eismas, tai, teismo nuomone, vis dėlto nereiškia, kad šis elementas nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį. Manytina, kad šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė automobilių gamintojams laisvę, kurios negalima atimti ar apriboti nacionalinės teisės aktais.
Nuostolis prekybininkams
Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad tokiais teisės aktais, kaip dabar galiojantieji, kliudoma tiekti į Lietuvos bei Lenkijos rinką transporto priemones, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse.
Prieš tai teismas, suprantama, išnagrinėjo lenkų ir lietuvių argumentą, kad tai būtinos priemonės siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą, pripažintą privalomuoju viešojo intereso pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamos laisvo prekių judėjimo kliūtys. Kadangi mūsų įstatyme, draudžiančiame automobilius su vairu kitoje pusėje, yra išimčių, pavyzdžiui, turistams, atvykstantiems ribotam laikui, Teisingumo Teismas nusprendė, jog tai pakankamas įrodymas, kad dešiniavairių transporto priemonių kelyje keliams pavojus vis dėlto yra toleruotinas.
Be to, Teisingumo Teismo nutarė, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių pateiktais statistikos duomenimis nepakankamai įrodomas ryšys tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme.
Teisingumo Teismas pažymėjo, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Jis pabrėžė, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą (pavyzdžiui, papildomų išorinių galinio vaizdo veidrodėlių įrengimas arba atitinkamas apšvietimo prietaisų ir valytuvų sureguliavimas).
Anot Teisingumo Teismo, neatrodo, kad nagrinėjamas priemones būtų galima laikyti būtinomis Lenkijos ir Lietuvos siekiamam kelių eismo saugumo tikslui įgyvendinti. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka proporcingumo principo.
Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Lenkija ir Lietuva pažeidė Sąjungos teisę.
Teisingumo Teismui konstatavus, kad įsipareigojimai neįvykdyti, atitinkama valstybė narė privalo nedelsdama įvykdyti šį sprendimą.
Parengė Kostas ŠALKAUSKIS
