Suslėgtų gamtinių dujų CNG (Compressed Natural Gas) degalinių tinklo plėtotoja Lietuvoje UAB „Autoidėja“ Vilniuje baigė statyti pirmąją po Nepriklausomybės atkūrimo CNG degalinę. Joje bus aptarnaujami ekologiški miesto autobusai ir privačių vartotojų automobiliai.
Ekologiška ir pigu
Tiekti degalus miesto autobusams pirmoji CNG degalinė Lietuvoje pradės spalio mėnesį, kai bus baigti CNG degalinės bei CNG varomų autobusų bandymai.
„Tikimės, kad pirmoji degalinė ne tik prisidės prie oro taršos mažinimo sostinėje, ne tik leis pakeisti į švaresnius daugumą miesto autobusų, bet ir išjudins privačių vairuotojų susidomėjimą šiais ekologiškais ir pigiais degalais“, – sakė UAB „Autoidėja“ vadovas Laimonas Dapšys.
Anot jo, naujoji degalinė bus tik pirmas žingsnis, kuriant gamtinių dujų degalinių tinklą Lietuvoje – iki šiol vairuotojai negalėjo naudotis CNG varomais automobiliais, nes nebuvo degalinių, o statyti tokių, kol nėra paklausos, niekas nesiryžo. „Tačiau šių degalų ekologiškumas ir pigumas leidžia tikėtis, kad tokia situacija greitai keisis“, – teigė L.Dapšys.
„Autoidėja“ pagal „Vilniaus autobusų“ konkurso sąlygas atnaujina trečdalį sostinės autobusų – jau yra atgabenta 30 CNG varomų autobusų iš Švedijos bei Vokietijos, metų gale jų padaugės iki 70, o kitų metų viduryje autobusų bus apie šimtą.
Sumažėja sąnaudos
Nauja CNG degalinė per 4 val. galės užpildyti net 100 autobusų degalų bakus – 50 lėto pildymo būdu, 50 – greitojo. Lėtasis degalų užpildymas, priklausomai nuo autobusų skaičiaus, trunka iki 4 valandų, o greitasis – iki 10–15 min.
CNG degalai bus parduodami ir kitiems vartotojams BP degalinėje. Lengvųjų automobilių degalų bakai bus užpildomi per 3–5 min.
CNG degalinėje sumontuota itališka, 70 metų gamybos patirtį turinčios įmonės „Dresser Wayne Pignone“ įranga.
Matavimai ir kitų Europos šalių patirtis rodo, kad CNG yra švaresni ir mažiau aplinkai kenkiantys, taip pat ir pigesni alternatyvūs degalai. Transporto priemonės, varomos šiais degalais, neišmeta kietųjų dalelių, o bendras išmetamų teršalų kiekis sumažėja apie 80 proc. Siekiama, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, CNG, naudojamam miesto transporte, nebūtų taikomas akcizo mokestis. Tokiu būdu vežėjai būtų skatinami rinktis ekologiškas transporto priemones nedidindami savo kaštų.
Pagal Europos Sąjungos normatyvus, iki 2020 m. kiekvienoje ES narėje suslėgtos CNG privalo sudaryti 10 proc. šalyje naudojamo transporto degalų (dar 5 ir 4 proc. – atitinkamai vandenilis ir biodegalai). Lietuva buvo viena iš paskutinių Europos valstybių, neturinčių CNG degalinių.
CNG istorija
Gamtinės dujos kaip degalai pradėtos naudoti dar XIX a., kuriant vidaus degimo variklius. Pirmi suslėgtas dujas naudojantys automobiliai keliuose pasirodė 1930-aisiais. Šiuo metu pasaulyje jau yra daugiau nei 5,6 mln. CNG naudojančių automobilių, kurių bakus galima užpildyti per 10,5 tūkst. stočių ir degalinių. Tiek automobilių, tiek degalinių skaičius sparčiai auga.
Gamtines dujas naudojančių variklių pranašumai ir trūkumai:
– jie ilgalaikiškesni;
– pigesnė nei
dyzelinių variklių techninė priežiūra (lengvųjų automobilių);
– perpus
mažesnis triukšmo ir vibracijos lygis (ypač sunkiųjų automobilių);
– dar vis
nepakankamai tankus CNG degalinių tinklas, todėl gali turėti įtakos kelionės
maršrutui;
– kol kas dar ribotas automobilių markių ir modelių su CNG
pritaikytais varikliais skaičius.
Planai: netolimoje ateityje Lietuvoje turėtų atsirasti dar bent penkios modernios CNG degalinės.
Savitarna: pildyti autobusų rezervuarus suslėgtomis dujomis taip pat paprasta, kaip ir bakus dyzelinu.
Politika: specialistų teigimu, Lietuvoje taip pat nėra politikos, skatinančios naudoti ekologiškus degalus.
„SEKUNDĖS“ inf.
Nuotr. Transporto priemonės, varomos CNG
degalais, neišmeta kietųjų dalelių, o išmetamų teršalų kiekis sumažėja apie 80
proc.
