ABS sistema
Stabdžių antiblokavimo sistema (angl. anti-lock braking system,
vok. antiblockiersystem) neleidžia ratams stabdymo metu užsiblokuoti, t. y.
visiškai nesisukti, kol automobilis nėra visiškai sustabdytas. Šios sistemos
privalumas tas, kad vairuotojas ir stabdydamas gali valdyti mašiną, didėja
stabdymo efektyvumas (jis didžiausias ties ratų blokavimosi ir slydimo
riba).
Be to, vairuotojui nebereikia baimintis, kad ratai blokuosis ir
stabdymo kelias ilgės, t. y. esant ekstremalioms situacijoms galima tiesiog
smarkiai spausti stabdį, o sistema pasirūpins, kad ratai neslystų. Tačiau
sistema turi ir trūkumų, be papildomo saugumo jausmo (kuris neretai yra rimtas
psichologinis veiksnys vairuotojams pervertinant savo galimybes), yra ir
situacijų, kai ABS pailgina stabdymo kelią.
Paprastai ABS sistema susideda iš centrinio valdymo modulio,
keturių rato sukimosi greičio sensorių ir dviejų arba daugiau hidraulinių
vožtuvų stabdžių sistemoje. Veikimo principas gana paprastas: centrinis modulis
„seka“ ratų sukimosi greitį, kai nustatoma, kad ratas ar keli jų nesisuka arba
sukasi gerokai mažesniu greičiu nei kiti, būtent tiems ratams vožtuvais
sumažinamas stabdžių skysčio spaudimas ir stabdymo jėga sumažėja. Kai centrinis
modulis aptinka, kad kai kurie ratai sukasi pernelyg greit – stabdžių skysčio
slėgis padidinamas. Šis procesas kartojamas net iki 20 kartų per sekundę, todėl
stabdymo metu veikiant ABS jaučiamas stabdžių pedalo virpėjimas. Tačiau, jei ABS
jutikliai užteršti metalo dulkėmis, sistema gali veikti neefektyviai.
Kai važiuojama danga, su kuria mašinos ratų sukibimas geras
arba labai geras, norint maksimaliai išnaudoti ABS galimybes, rekomenduojama
smarkiai spausti stabdžių pedalą. Bet, jei įmanoma, kliūtis patartina
apvažiuoti.
Važiuojant žvyru arba sniegu ABS sistema gali net pailginti
stabdymo kelią, nes esant tokioms sąlygoms užsiblokavę ratai rausia vėžes, tad
automobilis sustoja greičiau, o ABS šį efektą panaikina. Kai kelias itin slidus,
įmanoma, kad ABS sistema gali būti suklaidinama, t. y. ABS, užsiblokavus visiems
ratams, neaptinka jokio ratų sukimosi greičio skirtumo.
Palengvina valdymą
ESP (Electronic Stability Program). Ši programa palengvina
automobilio valdymą, jei patenkama į ekstremalias situacijas – tada į pagalbą
pasitelkiamos sauganti ratus nuo blokavimo, stabdžių jėgos pasiskirstymo,
diferencialo blokavimo ir traukos kontrolės elektronines sistemos. Be to, jos
neleidžia automobiliui slysti, kai kelyje jis tampa nestabilus. Turintis ESP
automobilis klausys vairo manevro metu, kai bus apvažiuojamos netikėtai
atsiradusios kliūtys, esant stai-giems posūkiams, keliuose, kurių bloga
danga.
Dėl naujausios kartos ESP programose atsiradusios funkcijos
stabdžių diskus, kai ant jų patenka vandens, nusausinami. Esant drėgnam orui
sistema reguliariai pati panaudoja stabdžius diskams nusausinti taip, kad
vairuotojas to net nepastebi. Tai naudojama daugelyje naujų automobilių.
ESP sistemą rekomenduojama išjungti, kai norima „įsiūbuoti“
automobilį, užstrigusį giliame sniege arba biriame grunte, važiuojant su
grandinėmis, tikrinant automobilį dinamometriniu stendu. Ši sistema išjungiama
nuspaudus mygtuką ESP prietaisų skydelyje, o įjungiama dar kartą paspaudus tą
patį mygtuką. Paleidžiant variklį ESP sistema aktyvuojama automatiškai. Nuo 2011
metų lapkričio ESP sistema bus privaloma visuose naujuose automobiliuose,
gaminamuose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dabar tik daugiau nei 50 procentų
naujų automobilių Europoje yra įrengta ESP.
Gelbsti žiemą
Keletas sistemų, montuojamų į šiuolaikinius automobilius, kad
būtų lengviau vairuotojams esant blogai kelio dangai.
ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) – slydimo kontrolės sistema,
įrengiama kartu su ABS, naudojanti tuos pačius daviklius ir ratų stabdžio
mechanizmu pristabdanti tą varomąjį ratą, kuris praranda sukibimą su danga ir
ima greičiau suktis.
Ši sistema saugo automobilį, kad šis nebuksuotų. Ji
kontroliuoja varančiųjų ratų buksavimą, neleidžia jiems slysti įsibėgėjant.
Kai per didelis sukimo momentas, prasuka vieną arba abu
varančiuosius ratus, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina jo
sukimo momentą.
ABD (Automatisches Brems-Diferential) – savaime
užsiblokuojantis diferencialas, dėl kurio lengviau pajudėti iš vietos esant
slidžiai dangai arba kai varomieji ratai skirtingai sukibę su danga ir vienas jų
ima suktis, kai kitas stovi.
EDS (Elektronische Differentialsperre) – elektroninis
diferencialo blokavimas. Tai ABS funkcijos papildymas, kuri pagerina traukos
jėgos charakteristiką važiuojant blogu keliu, palengvina pajudėjimą iš vietos ir
važiavimą įkalnėse. Saugesnė tampa automobilio eksploatacija, nors eismo sąlygos
ir būtų blogos.
ACC (Adaptive Craise Control) – prisitaikanti greičio palaikymo
sistema. Ji leidžia palaikyti pasirinktą važiavimo greitį, keičiantis eismo
sąlygoms.
ALB (Automatisches Lastabhangiges Branskraftvegelung) –
priklausomas nuo apkrovos automatinis stabdymo jėgos reguliavimas. Jis
įrengiamas tam, kad nesikeistų ratų stabdymo jėga, keičiantis automobilio
apkrovimui.
Didėjant svoriui, tenkančiam galiniam tiltui, mažinamas slėgis
galinių ratų stabdžių darbo cilindruose tiek, kad stabdant ratai neužsiblokuotų.
EGE (Elektronischer Lufttvockner Geratceinheit) – elektronikos
valdomas stabdžių pneumatinės sistemos kontrolės prietaisas, nuolat palaikantis
nustatytą slėgį automobilio pneumatinėje sistemoje, džiovinantis ir valantis į
ją paduodamą orą, paskirstantis orą stabdžių jėgos cilindrams.
EBD (Electronic brake-force distribution) – elektroninė
stabdymo galios paskirstymo sistema tam, kad stabdymo galia būtų išnaudota iki
maksimumo.
EBD sistema automatiškai sureguliuoja į priekinius ir galinius
bei dešinės bei kairės pusės ratus paduodamą stabdymo jėgą. Tai labai sumažina
stabdymo kelią.
Donatas BRAZDEIKIS
P.Luko nuotr. Nauda. Pačiu netinkamiausiu
momentu, kai automobilį reikia sustabdyti staiga kuo mažesniu atstumu, labai
praverčia ABS sistema.
