Kuriamos naujos sistemos
Automobilių saugumą vertinanti ir reitingus skelbianti
organizacija „EuroNCAP“ nuo kitų metų nesuteiks modeliui aukščiausio penkių
žvaigždučių įvertinimo, jei jo pėsčiųjų saugumo rodikliai bus labai prasti. Be
to, po ketverių metų turėtų įsigalioti griežtesni Europos Sąjungos pėsčiųjų
saugumo normatyvai. Reaguodami į šiuos pokyčius gamintojai koreguoja savo
modelių konstrukciją taip, kad pėstieji nukentėtų kaip galima mažiau, o
automobilių komponentus gaminančios bendrovės tam kuria aktyvaus saugumo
sistemas.
Pėsčiųjų saugumui automobiliuose naudojamos pačios įvairiausios
priemonės: nuo mažiau sužalojančių buferių ir variklio antvožų iki pėsčiųjų
atpažinimo ir stabdymo sistemų. Prognozuojama, kad iki 2015 metų 50 proc.
prestižinių automobilių turės įspėjimo apie kelyje atsidūrusius pėsčiuosius
sistemas, o iki 2020-ųjų tokios sistemos bus montuojamos į ketvirtadalį visų
automobilių.
Susidūrimo su automobiliu metu pėsčiąjį dažniausiai sužaloja
smūgis į variklio antvožą, stiklą ir priekinius statramsčius, todėl dauguma
mašinų gamintojų problemą sprendžia padidindami smūgį absorbuojančią erdvę tarp
priekinių grotelių ir variklio skyriaus.
Pakylantis antvožas
Tokius variklių antvožus dėl didelės jų kainos diegia arba
planuoja diegti tik prestižinių automobilių gamintojai. Ši priemonė yra gana
veiksminga. Ekspertų teigimu, ji net 30 proc. sumažina galvos sužalojimus.
Pavyzdžiui, naujojo E klasės „Mercedes-Benz“ modelio variklio antvožas,
kliudžius pėsčiąjį arba dviratininką, pakyla į viršų 5 cm. Pagal ES
reikalavimus, tarp variklio antvožo ir kietų, sužeidimus sukeliančių detalių
turi būti bent 8 cm atstumas. Pakylančius variklio gaubtus taip pat turi
„Citroen C6“, „Honda Legend“, „Jaguar XF“ ir XK bei 7 serijos BMW.
Aktyvūs variklio antvožai yra gana brangūs, nes jiems
reikalingi pirotechniniai kėlikliai, elektroniniai davikliai ir sudėtinga
programinė įranga – ji nusprendžia, ar reikia pakelti antvožą. Aktyvius antvožus
gaminančios bendrovės „Autoliv“ atstovas spaudai Hendrikas Karas pažymėjo, kad
davikliai ir programinė įranga sudaro pusę visos sistemos kainos. Nors aktyvių
antvožų kainos nėra viešai skelbiamos, yra manoma, kad gamintojams ši sistema
atsieina 350–500 eurų.
Sensoriniai jutikliai
Kompanija „Texas Instruments“ paskelbė, kad Švedijos
automobilių apsaugos sistemų gamintoja, kompanija „Autoliv“, automobilinėms
naktinio matymo sistemoms realizuoti pasirinko „TI DaVinci“ skaitmeninius
sklaidos procesorius.
Naktinio matymo sistema turi sensorinį infraraudonųjų spindulių
jutiklį, kuris nustato šilumą. Tokiu būdu sistema leidžia vairuotojui „matyti“
visiškoje tamsoje. Be to, ji yra tokia jautri, kad leidžia sėdinčiajam prie
vairo stebėti, kas vyksta tarp dviejų su tolimomis šviesomis priešinga kryptimi
važiuojančių automobilių.
Sistemos veikimo nuotolis yra nuo 100 iki 500 metrų (esant
idealioms sąlygoms). Naktinio matymo sistema taip pat gana efektyvi rūke. Ji
nustatyta taip, kad didžiausias jautrumas atitiktų žmogaus ir gyvūno kūno
temperatūrą. Sistemos darbo rezultatai vaizduojami ekrane, esančiame į dešinę
nuo vairo.
Dėl specialios optikos sistemos apžiūros kampas yra 36 laipsnių.
Be to, sistema turi automatinį greičio matuoklio ir vairo padėties valdymą.
Naujasis 7 serijos BMW, be aktyvaus variklio antvožo, dar gali
būti komplektuojamas su naktinio matymo sistema, gebančia atpažinti kelyje
pasitaikiusius pėsčiuosius ir įspėti vairuotoją. Priekinėse grotelėse esančiai
didelės raiškos infraraudonųjų spindulių kamerai užfiksavus pėsčiąjį kompiuterio
ekrane pasirodo įspėjimas vairuotojui. Lietuvoje už šią sistemą teks pakloti
7596 Lt. Panašią sistemą turės ir naujasis E klasės „Mercedes-Benz“.
Reaguoja pačios
Kitas žingsnis pėsčiųjų saugumo srityje – sistemos, kurios,
užfiksavusios pėsčiąjį, ne tik įspėja vairuotoją, bet, šiam nereaguojant, pačios
imasi stabdyti automobilį. Ši funkcija turėtų būti įdiegta į „Volvo“ kuriamą
antros kartos „City Safety“ sistemą, kuri bus montuojama į naująjį „Volvo S60“
modelį.
Naudojant geresnius, didesnio matymo kampo radarus ir kameras
pėsčiąjį galima atskirti nuo kitų objektų, pavyzdžiui, automobilių ar
šviesoforų. Be to, tokios pėsčiųjų saugumo sistemos nėra brangios – nesiekia nė
100 eurų, nes kameros ir radarai jau anksčiau buvo naudojami kitoms funkcijoms,
tad papildomai tenka investuoti tik į programinę įrangą.
Donatas BRAZDEIKIS
P.Luko nuotr. Saugo. Dėl didesnių saugumo
reikalavimų automobilių gamintojai koreguoja savo modelių konstrukciją taip, kad
pėstieji avarijos metu nukentėtų kaip galima mažiau, o automobilių komponentus
gaminančios bendrovės tam kuria aktyvaus saugumo sistemas.