Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuoja Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurių jau seniai reikėjo. Į aukštąsias mokyklas būtų priimti asmenys, išlaikę bent vieną brandos egzaminą. Dėl to gali mažėti tiek studentų, tiek aukštųjų mokyklų skaičius.
Ne paslaptis, kad dabar į aukštąsias įstoja abiturientai, mokyklas baigę itin prastais pažymiais arba nelaikę nė vieno valstybinio egzamino. Prezidentūros duomenimis, šiemet į universitetą buvo galima įstoti jaunuoliams, surinkusiems 0,34 stojamojo balo iš dešimties galimų. Kitaip tariant, jaunuolio vidurkis vos teigiamas.
Baiminamasi, kad, nesiėmus pokyčių, ateityje susidursime su problemomis – „turėsime neraštingą valstybę su aukštuoju išsilavinimu“. Be to, rinkoje auga aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa, tačiau darbo jėga neturi tinkamo išsilavinimo. Todėl siūloma numatyti, jog, akredituojant naujas studijų programas, būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius. Dabar aukštosios mokyklos kasmet registruoja naujas studijų programas, menkai atsižvelgdamos į perspektyvas rinkoje. Prezidentūros žiniomis, šiuo metu yra beveik 18 tūkst. studijų programų, net trečdalis iš jų pritraukia vos 10 procentų ar net mažiau studentų, o daugiau nei šešios dešimtys studijų programų nepritraukė nė vieno studento.
Šalyse kaimynėse studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra mažesnis. Pavyzdžiui, Suomijoje apie puspenkto šimto, Estijoje – apie 200.
Be to, siūloma viešai skelbti ne vien bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, bet ir papildomo. Tokia praktika taikoma ir kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje šiemet per papildomą priėmimą buvo priimta iki penktadalio studentų, tačiau rezultatai nebuvo skelbti.
Reikėtų vienodų sąlygų
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako pokyčius vertinantis gerai. Lietuvoje yra dvi kategorijos studentų – studijuojantys valstybės finansuojamose vietose ir mokantys už mokslą patys. Jiems taikytos skirtingos stojimo sąlygos. Tad jas sulyginti būtų teisinga. Be to, yra ne vienas studentas, įstojęs neišlaikęs nė vieno valstybinio egzamino.
„Tikrai tokių yra. Jei stojamasis balas 0,34 ar 0,5 asmuo nėra laikęs nė vieno valstybinio egzamino“, – P. Baltokas sako, kad kitu atveju stojamasis balas būtų didesnis.
Kalbant apie programų akreditavimo reikalavimus, pasak Studentų sąjungos vadovo, neįmanoma visko apskaičiuoti. Tuo labiau kad per ketverius studijų metus gali daug kas pasikeisti. Pasak P. Baltoko, aukštosios mokyklos turėtų rengti ne konkretų vienos siauros srities specialistą, bet žmogų, gebantį prisitaikyti.
P. Baltoko įsitikinimu, pats laikas kažką keisti. Visuomenė tam pribrendo, pati kelia aukštojo mokslo kokybės klausimą, nori pokyčių. Tačiau nežinia, ar Seimui užteks politinės valios priimti pataisas. Kai kurios aukštosios mokyklos bus nepatenkintos, bet Studentų sąjungos prezidentas įsitikinęs, kad pataisos pakeistų kai kuriuos probleminius dalykus, apie kuriuos kalbama ne pirmus metus.
Pakeltų kartelę
Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė sako, kad universitetas džiaugiasi dėl prezidentės pataisų – tai žingsnis studijų kokybės stiprinimo linkme. Jos teigimu, KTU labai svarbi studijų kokybė ir laikomasi griežtesnės pozicijos.
„Šiemet tiek iš stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas reikalavome dviejų valstybinių egzaminų ir konkursinis balas turėjo būti ne mažesnis kaip 2. Dėl šios priežasties praradome tam tikrą skaičių studentų, bet mes pasirinkome kokybę. Manome, kad tai teisingas kelias. Ragintume ir Švietimo ir mokslo ministeriją laikytis tvirtesnės pozicijos šiuo klausimu. Situacija nėra normali, kai į aukštąją mokyklą įstoja asmenys, turintys 0,34 balo iš 10 galimų“, – „Sekundei“ teigė J. Šiugždinienė.
Jos manymu, reikalavimas, kad stojantysis būtų išlaikęs bent vieną valstybinį egzaminą, kažkiek sumažins studentų skaičių. Prognozuojama, kad mokamose vietose kolegijose studentų gali mažėti 20 procentų, o universitetuose 4 procentais. Tačiau turėtų būti geresni stojančiųjų gebėjimai studijuoti. Vadinasi, mažiau studentų nubyrėtų. Taip pat efektyviau būtų panaudojamos ir valstybės skiriamos lėšos.
R. Šiugždinienės teigimu, siūlymas akredituojant studijų programas atsižvelgti į valstybės poreikius yra teisinga mintis, tačiau labai daug kas priklausys nuo jos praktinio įgyvendinimo – kokie bus nustatyti kriterijai, kas priims sprendimus.
Daiva SAVICKIENĖ
Šiuo metu šalies aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų. 46 procentai iš jų valstybės finansuojamose vietose.
Turimais duomenimis, beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.
