Eurovizijos konkurso nuotaikomis gyvenantis atlikėjas Artas įsitikinęs: pagrindinė Lietuvos atstovų klaida, lemianti tokius žemus įvertinimus, yra originalumo trūkumas ir visiškas nepataikymas į europietišką muzikinį skonį.
– Kiek pasiligojai, tačiau Nacionaliniame Eurovizijos atrankos ture pasirodei tikrai šauniai. Užėmęs 4 vietą, tik keliais taškais atsilikęs nuo varžovų patekai į finalą ir jau gali pamąstyti apie savo galimybę atstovauti Lietuvai Graikijoje vyksiančiame konkurse. Nebijai, kad būtent Lietuvos vardas gali pakišti tau koją, juk vis dėlto aukščiausia vieta, kurioje mes esame atsidūrę, tėra 13-oji, o pernai grįžome ir su “garbinga” paskutine vieta.
– Tikrai nieko nebijau, nes būtent su šia savo Eurovizijos daina “Wonders who loves you” tikiuosi pakilti kuo aukščiau, pasiekti optimalų variantą. Jeigu surinksiu tuos reikiamus balsus ir turėsiu galimybę pasirodyti Nacionaliniame Eurovizijos konkurse, tikrai pasistengsiu nenuvilti klausytojų bei žiūrovų. Tikiu, kad jei visomis jėgomis sieki užsibrėžto tikslo, koks nors nereikšmingas dalykas tau tikrai negali sukliudyti.
– Nebaugina pati Eurovizijos scena, viso pasaulio žiūrovų vertinimai?
– Nebaugina, nes dainuoti tokio masto scenoje, tokiai auditorijai yra didžiulis malonumas tiek man, tiek bet kuriam kitam atlikėjui. Jaudulys, aišku, niekur nedings, tačiau nemanau, kad jis gali ką nors kardinaliai pakeisti.
– Pasirodęs atrankoje nepastebėjai jokių klaidelių, neatitikimų? Ar ketini ką nors tobulinti, taisyti? Galbūt finale žadi nustebinti žiūrovus?
– Tobulinti ir keisti, žinoma, visada yra ką. Savo pasirodymą, be abejo, šiek tiek koreguosime. Finalinį vakarą scenoje pasirodysiu su dar penkiais žmonėmis, kurie man talkins. Pats vaizdas tikrai turėtų būti kur kas įspūdingesnis nei atrankos metu.
– Kaip manai, ko trūksta lietuviškai muzikai ir muzikantams Eurovizijos atžvilgiu?
– Trūksta originalumo. Originalumo gerąja prasme, nes tai, ko reikia lietuviams, nebūtinai yra reikšminga europiečiams. Pagrindinė klaida yra ta, kad savo muzika ir pasirodymu atlikėjas sutelkia dėmesį tik į lietuvišką popsceną. Bet juk Eurovizijos konkurse balsuoja ne lietuviai, o daugiausia balsų ten turi Europos gyventojai.
– Ar manai, kad tavo konkursinė daina ir yra būtent tai, ko reikia Eurovizijos konkursui siekiant maksimalaus įvertinimo?
– Kai kūriau šią dainą, ieškojau kūrinyje prasmės. Neseniai pasaulyje žmonės minėjo 25-ąsias legendinio “bitlo” Džono Lenono mirties metines ir būtent tai paskatino mane prisiminti šią muzikos legendą. Dž. Lenonas – istorinė asmenybė, jo dainų ir propaguotų idėjų neįmanoma pamiršti. Vieni skiria dainas mylimosioms, kiti – mamoms, dar kiti – gimtinei, o aš savąją paskyriau Dž.Lenonui kaip padėką už indėlį į pasaulinę muziką. O ar pasiseks laimėti su šia daina – nežinau. Kas yra gražu vienam, nebūtinai turi patikti kitam. Nesutinku su tuo, kad daina turi atitikti kažkokius reikalavimus ir standartus, anaiptol nereikia laikytis tariamų taisyklių. Vis dėlto, manau: Lietuvoje gyvuoja tokia tendencija, kad balsuojama ne už dainą, bet už žinomą vardą.
Kalbėjosi Reda Osteikaitė