Arklio ir žmogaus draugystė – amžina (papildyta)

Paneveziobalsas
7 Min Read

Kitąmet arkliai sulauks ypatingo dėmesio. Kad 2014-ieji yra jų metai, žino net ir nesidomintieji astrologija.

Nuostabus protingas gyvūnas

„Kinams, kad pagarbintų arklį, galbūt ir reikia laukti astrologinių Arklio metų, bet lietuvių meilė šiam gyvūnui nepriklauso nuo visatos kūnų padėties“, – įsitikinęs žirgyno Panevėžio rajone savininkas Mindaugas Sekmokas.

Šiuo metu jo ūkyje yra per 20 žirgų, daugiausia – net 16 – Lietuvoje atkuriamos žemaitukų veislės.  Žemaitukai – sportininkai, jie dalyvauja įvairiose varžybose.

Šiais metais ypač pasižymėjo gražuolis Pūksis. Jis su raitele Eiminta Gelažnikaite laimėjo Lietuvos prezidento taurės konkūro varžybas.

M. Sekmokas, Žemaitukų augintojų asociacijos pirmininkas, apie šios veislės ristūnus galėtų pasakoti valandų valandas. Jis juokauja, kad būtų smagiau, jei 2014-ieji Lietuvoje būtų paskelbti ne Medinio Žalio Arklio, o lietuviško žemaituko metais.

Pasak jo, šie arkliai yra lietuvių tautinio tapatumo simbolis. Juos augindami, jais rūpindamiesi tarsi atiduodame pagarbą savo šaknims, istorijai, Tėvynei.

Žemaitukai yra viena seniausių pasaulio arklių veislių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir įspūdingą istoriją. Juos ypač išgarsino XIII – XIV a. lietuvių kovos su kryžiuočiais.

Visais amžiais šios veislės žirgai žmones žavėjo savo ištverme, atsparumu, darbingumu, charakteriu. Tyrinėtojai tikina, kad nėra jautresnio ir mus geriau pažįstančio žirgo už žemaituką.

Pasak jų, šiuose žirguose esanti gelmė veda prie mūsų tautos ištakų ir tos nepaaiškinamai gilios lietuvio meilės žirgui.  Šis mūsų simbolikoje vaizduojamas žirgas gali įkvėpti, suvienyti, pakelti tautą.

Tačiau M. Sekmokas nemenkina nė vienos arklių veislės. Vyro teigimu, arkliai – nuostabus Dievo kūrinys, ištikimiausias žmogaus draugas. Lietuviai arklius prisijaukino prieš 2–3 tūkstančius metų, taigi žmogaus ir šio gyvūno draugystė patikrinta laiko. Beje, kinams arklys irgi yra gero draugo simbolis.

Žirgyno savininkas sako, kad kiekvienas arklys, kaip ir žmogus, turi savo būdą. M. Sekmokas savo ūkyje stengiasi neauginti itin aikštingų, sunkiai sukalbamų žirgų. Ir iš tiesų jo žirgyne nebaisu kišti rankos į aptvarus, kad paglostytum ten stovinčius gražuolius. Su žirgais čia puikiai sutaria ir šunys, ir katės, ir paukščiai.

Tiesa, svečius šeimininkas įspėja būti atsargesnius su seniausiu žirgyno gyventoju – 16 metų poniu Debesėliu. Iš pažiūros švelnus ir ramus arkliukas, pasirodo, nėra labai malonaus būdo. Jeigu bus prastos nuotaikos, smalsuoliui gali grybštelėti dantimis.

Ponis nėra draugiškai nusiteikęs ir arklių atžvilgiu. Už save gerokai didesnius ir tvirtesnius žirgus jis provokuoja peštynėms, siekia, kad šie jam paklustų.

„Ką padarysi, Debesėlis jaučiasi didžiausias ir stipriausias“, – glostydamas aikštingąjį ponį juokiasi M. Sekmokas.

Arkliukai – tarsi žaisliukai

Arkliai daugeliui paprastai asocijuojasi su nemažais ir masyviais gyvūnais, kuriems auginti reikia ypatingų sąlygų. Tačiau iš tiesų yra mažesnių už šunis arkliukų, jiems  nereikia erdvių arklidžių ir didelių maniežų.

Trys tokie – maži Šetlando poniai neseniai apsigyveno ir pas M. Sekmoką. Jų ūgis siekia vos 60–70 centimetrų. Kumelaitės Dona ir Stella bei patinėlis Pico Bello jau tapo juos mačiusių vaikų ir suaugusiųjų numylėtiniais.

„Kai šios veislės arkliukus pamačiau pas bičiulį, iš karto panorau ir pats įsigyti. Tokie jie man pasirodė mieli“, – „Sekundei“ pasakojo žirgyno savininkas.

Į Lietuvą mini poniai atgabenti iš Nyderlandų. Suaugusių šių arkliukų ūgis nesiekia vieno metro. Teigiama, kad šie nedidukai storakailiai yra išskirtinai stiprūs ir gali traukti du kartus didesnį svorį nei patys.

Dėl vešlių karčių ir uodegos, vilną primenančių plaukų ir apžėlusių kojų jie panašūs į pūkinius žaislus.

Pasak M. Sekmoko, šie arkliukai yra kur kas draugiškesni ir ramesni už įprastus ponius, jie puikiai sutaria su vaikais, yra lengvai mokomi. Žirgyne apgyvendinti egzotiški arkliukai kol kas mieliau draugauja su šunimis ir naminiais paukščiais nei savo giminaičiais žirgais.

Šeimininkai sulietuvino naujųjų gyventojų vardus ir šaukia juos  Donyte, Žvaigždute ir Pikuliu.

Dvejų metų Žvaigždutė – Stella – yra pati mažiausia iš trijulės, jos ūgis vos 60 centimetrų. M. Sekmokas pasakojo, kad šalyje mini Šetlando ponių yra apie 100, bet jo kumelaitė galėtų pretenduoti į Lietuvos rekordų knygą dėl labai mažo ūgio. Beje, į Gineso rekordų knygą įtraukto mažiausio arklio ūgis siekė 35,5 cm, jis svėrė 9 kilogramus.

Žvaigždutė ir kiti du jos gentainiai yra smaližiai. Išleisti iš gardelių jie ima dairytis skanėstų, mėgsta duoną, grūdus. Tačiau šių mažylių negalima lepinti kitiems arkliams įprastu pašaru.

Mat jų organizmas sunkiai toleruoja skanėstus. Pasak žirgyno savininko, mini ponius žiemą geriausią maitinti šienu. Kol nėra sniego, į lauką išleisti Donytė, Žvaigždutė ir Pikulis su malonumu rupšnoja žolę.

Lauke jiems draugiją palaiko du Azijos aviganiai ir dogė. Šunys, matyt, arkliukus laiko tokiais pat keturkojais kaip jie, nes mielai žaidžia, kartu vaikšto. O kiti žirgai  dedasi net nematantys mažyčių savo gentainių, tarsi jie būtų šunys ar vištos.

Pasak M. Sekomoko, šių arkliukų paskirtis ne dalyvauti varžybose ar triūsti. Jie auginami dėl grožio.

Pro žirgyną važiuojantys žmonės, išvydę lauke vaikštinėjančius mažylius, nesusilaiko nesustoję ir neįsiprašę jų pažiūrėti.  Ypač daug džiaugsmo  šie arkliukai teikia vaikams.

M. Sekmokas miniatiūrinius gražuolius ketina veisti.

„Didelės bandos neužveisiu. Kumelaitės per metus atsiveda tik po vieną kumeliuką“, – pasakojo jis.

Žirgyno savininkas prisipažino ateityje svajojantis įkurti hipoterapijos – gydymo žirgais – centrą.

 

***

Faktai

Arkliai prijaukinti 4–5 tūkstantmetyje prieš mūsų erą Mongolijoje, Lietuvoje – prieš 2–3 tūkst. metų. Šiais laikais žirgams priskiriama kultūrinė, sportinė, pramoginė misija.

Teigiama, kad apie šalies ekonominę gerovę galima spręsti iš to, kokių veislių arkliai joje auginami.

Išsivysčiusiose šalyse vyrauja žirgų sportui, jų lenktynėms, rekreacijai, hipoterapijai skirtos arklių veislės. Darbinių arklių veislės šiose šalyse sudaro tik nedidelę dalį.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos duomenimis, arklių skaičiumi 1 tūkst. gyventojų Lietuva neatsilieka nuo ES šalių vidurkio, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 16,2 arklio. Tačiau, skirtingai nei ES, Lietuvoje dominuoja darbinių veislių arkliai.

Oficialiais duomenimis, pernai Lietuvoje buvo laikoma per 36 tūkst. arklių. Daugiausia jų mūsų šalyje auginta 1932 metais –  per pusę milijono.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 250 veislių arklių, pradedant keliasdešimt kilogramų sveriančiais ponių arkliukais, baigiant 1,5 tonos sunkiasvoriais galiūnais.

 

Inga SMALSKIENĖ

TAGGED:
Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *