Išsekusios Velžio gimnazistės mirtis šios mokyklos pedagogus privertė viešai prabilti apie vis labiau tarp jaunų žmonių plintančią nervinę anoreksiją, kuria, kaip manoma, sirgo ir anapiln iškeliavusi mergina. Aštuoniolikmetės gyvybė užgeso vienoje iš sostinės ligoninių.
Sergantieji anoreksija nebėra savo kūno ir sielos šeimininkai. Praradę daug svorio veidrodyje jie mato save ne liesą, o dar storesnį, nei buvo.
Mergina dar rugsėjo viduryje atsidūrė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vėliau buvo pervežta į Vilnių. Velžio gimnazijos direktorius R. Baltušis svarsto, kad galbūt panevėžiečiai medikai gerai neįvertino ligonės būklės ir neskubėjo siųsti į sostinę.
„Mes mėginome padėti, kaip galėjome. Su ja kalbėjosi ir klasės auklėtoja, ir sveikatos priežiūros specialistė. Abiturientė aiškino turinti skrandžio bėdų. Mama ją paguldė į ligoninę. Deja, gydymas buvo nesėkmingas“, – „Sekundei“ teigė R. Baltušis.
Direktorius neslepia, kad mirusi abiturientė buvo ne vienintelė, kentėjusi dėl mitybos sutrikimų. Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau, tačiau jie nesibaigė taip tragiškai.
Velžio gimnazijos direktorius R. Baltušis mano, jog su moksleiviais reikia daugiau kalbėti apie mitybos sutrikimus, o tėvams, kitiems artimiesiems aiškinti, kaip juos atpažinti. Pedagogai iš patirties žino, kad anoreksija ar kitais valgymo sutrikimais sergantys jaunuoliai ne tik nuo tėvų, bet ir nuo bendraamžių slepia, kad laikosi labai griežtų dietų ar net badauja.
Panevėžio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba žada parengti atmintines, kaip atpažinti mitybos sutrikimus ir kur ieškoti pagalbos. Jos bus išplatintos mokykloms.
Informuoti visuomenę apie mitybos sutrikimus padės ir rajono Visuomenės sveikatos biuras.
Mitybos sutrikimai nėra miesto ir rajono pedagoginių psichologinių tarnybų sritis, tačiau psichologai gali pakonsultuoti, nukreipti ten, kur galima gauti pagalbą.
Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Rita Strockienė teigia, kad daugėja jos ieškančiųjų.
„Kreipiasi ir tėvai, ir dėl mitybos sutrikimų kenčiančios merginos“, – tvirtino ji.
Pasak R. Strockienės, dažnai tokių problemų turinčios merginos nedrįsta kreiptis į mokyklos psichologus, bijodamos, kad nesužinotų pažįstami. Kai kurie tėvai, norėdami kuo didesnio konfidencialumo, iš karto vaikus veža pas specialistus į kitus miestus.
R. Strockienės teigimu, sergantiesiems anoreksija efektyviausia yra kompleksinė pagalba, tokią teikia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriuje. Tačiau tiek Panevėžyje, tiek kituose didesniuose miestuose dirba kompetentingi šioje srityje psichiatrai, psichologai. Jeigu jie matys, kad negali padėti, nukreips į minėtą centrą ar kitas įstaigas.
Keikia lieso kūno kultą
Anoreksija sergančių ar sirgusių vaikų tėvai dažnai pabrėžia, kad dėl to kaltas visuomenėje klestintis lieso kūno garbinimo kultas.
„Prieš dvejus metus mano dukra taip pat buvo ant mirties slenksčio dėl anoreksijos. Viskas prasidėjo nuo to, kad choreografijos mokykloje iš mokytojos išgirdo: „Nustok valgyti bandeles. Ir taip stora.“ Dukrai tada buvo 12 metų. Ta mintis jai taip įstrigo, kad ji nustojo valgyti. Ačiū Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos personalui, Kalniečių psichikos sveikatos centro gydytojams bei Šeimos santykių instituto vaikų psichoterapeutams už kvalifikuotą pagalbą. Po dvejų metų dukra grįžta į normalų gyvenimą, bet pasekmės juntamos iki šiol. Tie metai buvo tikras pragaras ir dukrai, ir visai šeimai“, – sukrėsta velžietės gimnazistės mirties viešojoje erdvėje savo asmenine patirtimi dalijasi moteris.
Ji siūlo „stabdyti nesveiko, sulysusio kūno ir pseudodietų propagandą visais įmanomais būdais“ .
Viena anoreksija sirgusi mergina teigia, kad to nepatyrusieji nesuvokia, jog ligonis visai kitaip mato pasaulį. Anot jos, sergantieji anoreksija tiesiog nebėra savo kūno ir sielos šeimininkai. Praradę daug svorio veidrodyje jie mato save ne liesą, o dar storesnį, nei buvo. Susidūrusieji su šia liga tvirtina, kad anoreksija baisi liga, pagavusi į savo spąstus, ji nepaleidžia metų metais. Ir toli gražu ne visiems baigiasi sėkmingai.
Nuo anoreksijos daugiausiai miršta
Vilniaus psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų centre teikiama kompleksinė pagalbą turintiesiems valgymo sutrikimų. Šio centro įkūrimo iniciatorė ir vadovė, gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Brigita Baks dar prieš keliolika metų suprato, kad po vieną dirbantys specialistai negali padėti ligoniui taip efektyviai, kaip specialistų komanda.
B. Baks kartu su kolegomis pradėjo nuo nulio. Iš pradžių centras kūrėsi iš projektinės veiklos. Prieš dešimtmetį tapo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dalimi. Centre suburta patyrusių ir atsidavusių specialistų komanda: psichiatrai, psichologai psichoterapeutai, gydytoja dietologė, kineziterapeutė, slaugytojos. Centras turi 10 lovų stacionarą ir 15 vietų dienos stacionarą, palaikomąsias grupes, ambulatoriškai konsultuojami iš anksto užsiregistravę pacientai.
Pasak B. Baks, nervinė anoreksija yra vienas iš valgymo sutrikimų. Prie jų taip pat priskiriama bulimija, persivalgymas.
Bulimijai būdingas išskirtinis susirūpinimas kūno svoriu, nuolatinis maisto ribojimas, kuris išprovokuoja persivalgymo priepuolius, po kurių seka šalinantis „storinantį maisto efektą“ elgesys.
Tai – liga slapukė, nes ją sunku atpažinti. Juk žmogus, rodos, valgo, iš pažiūros yra normalaus svorio. Sergantieji bulimija nevengia sporto. Taigi aplinkiniams kurį laiką gali susidaryti iliuzija, kad žmogus visiškai sveikas.
Persivalgymas, dažniausiai susijęs su antsvoriu, pasireiškia priepuoliniu dideliu maisto kiekio suvartojimu per trumpą laiką, prarandant kontrolę. Po to ligonis jaučia gėdą, nepasitenkinimą, smerkia save, tačiau streso metu ir vėl daro tą patį.
Nervinė anoreksija – psichikos sutrikimas, kai žmogus sąmoningai siekia sumažinti ar palaikyti mažą kūno svorį, neatsižvelgiant net į atsirandančius sutrikimus ir pasekmes, yra perdėtai susirūpinęs kūno formomis, nors jo kūno masė ir taip yra maža. Ši liga pati pavojingiausia.
Dėl medžiagų, mineralų, vitaminų trūkumo sutrinka visos organizmo sistemos. Net ir gydant ne visus organus pavyksta atgaivinti. Pavyzdžiui, osteoporozei (kaulų retėjimui) pažeidus jauną organizmą, procesas yra negrįžtamas.
Centro vadovės teigimu, anoreksija pavojinga ir tuo, kad 10–20 proc. jos mirtingumo rodiklis yra didžiausias iš visų psichikos sutrikimų. Ligoniai miršta nuo fizinio išsekimo, pasitaiko savižudybių.
Nervine anoreksija Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, serga apie 1 proc. gyventojų, bulimija – apie 5–6 proc., persivalgymu – 7– 8 proc.
Labiausiai pažeidžiami yra jauni žmonės. Didesnis sergamumas tarp paauglių ir jaunimo. Šia liga serga ir vaikinai, vyrai, tačiau rečiau. 8–9 merginoms tenka 1–2 vaikinai.
B. Baks pabrėžė, kad anoreksija nėra mados liga, kaip daugelis mano. Visuomenėje klestintis lieso kūno kultas yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių šią ligą.
Anoreksijos priežasčių yra ne viena – ir žmogaus nepasitikėjimas savimi, patirti stresai, šeimos dramos, patyčios ir kiti negatyviai psichiką veikiantys veiksniai. Susirgti šia liga gali turėti įtakos ir genetinės priežastys, kartais ligą paleidžia persirgta kita somatinė liga, kai stipriai krito svoris.
Dažniausiai ji užklumpa paauglius ir jaunuolius, nes jie labiausiai trokšta pokyčių – trokšta būti gražūs, mylimi, populiarūs, sėkmingi. Tai yra jie trokšta vidinių pokyčių, tačiau perkelia juos į išorę. Jaunuolius užvaldo iliuziją, jog mažindami svorį, tiksliau jį kontroliuodami, jie taip artėja prie savo tikslo.
Gydytojai pažymi, jog nervine anoreksija labiau linkę sirgti perfeksionistai, norintys gyvenime viską padaryti tobulai ir patys būti tobuli, ir labai išgyvenantys, jeigu nepavyksta. Tarp valgymo sutrikimo centro pacientų yra nemažai mokslo pirmūnų, studentų.
Anoreksija serga ir brandesnio amžiaus žmonės. Dažniausiai tai kokių nors traumų, po kurių jie neįstengia atsitiesti, pasekmė. Kai kurie ligoniai prisipažįsta norintys išnykti, kiti nori jausti tuštumą, ar „apčiuopti, atsiremti“ į kaulėtą skeletą, kas suteikia savotiško psichologinio tvirtumo.
Kuo mažesnis KMI, tuo liūdnesnės prognozės
Sergantieji anoreksija dažnai neigia savo ligą, atsisako ieškoti pagalbos. B. Baks artimiesiems pataria jų nesmerkti, nemoralizuoti, o stengtis užmegzti ir palaikyti kontaktą, išsiaiškinti, dėl ko jie graužiasi, kas jiems kelia nerimą.
Diagnozuodami anoreksiją, be kita ko, gydytojai vertina kūno masės indeksą (KMI). Kai jis mažesnis nei 17, jau yra pavojus, jog žmogus serga minėtu psichikos sutrikimu.
Valgymo sutrikimų centro specialistai turėjo pacientę, kurios KMI buvo 9. Toks kūno masės indeksas laikomas nesuderinamu su gyvybe.
Pasak B. Baks, tyrimai rodo, kad iš pirmą kartą į ligoninę pakliuvusių pacientų, kurių KMI yra 11, per septynerius metus iki 50 proc. miršta. Kad suvoktumėte, ką reiškia toks kūno masės indeksas, įsivaizduokite maždaug 163 centimetrų ūgio moterį, sveriančią apie 30 kilogramų.
Kuo mažesnis KMI, kuo ilgiau žmogus serga, tuo mažesnė tikimybė pasveikti. Sveikimą komplikuoja ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, depresija. Psichiatrės teigimu, gydymas užtrunka bent porą metų, su pertraukomis tenka pagulėti ligoninėje – stacionare ar dienos stacionare. Pirmą kartą ligoninėje tenka praleisti nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių. Pacientai skatinami dalyvauti grupinės psichoterapijos užsiėmimuose, kad išvengtų atkryčio.
Lėtinės anoreksijos gydymas yra palaikomasis, intensyvumas kruopščiai parenkamas kiekvienu individualiu atveju. Toli gražu ne visais atvejais įmanoma pagelbėti.
Gydytoja akcentavo, jog labai svarbu, kad sergantysis nenutrauktų gydymo, nes tada neįmanoma išvengti komplikacijų ir laiku jas pradėti gydyti.
Į Valgymo sutrikimų centrą kartais patenka labai smarkiai fiziškai išsekusių pacientų. Tokie nukreipiami į bendro profilio gydymo įstaigas, nes pirmiausia būtina stabilizuoti jų fizinę būklę, kad nebebūtų pavojaus gyvybei ir būtų galima pradėti psichoterapiją.
B. Baks pasakojo, kad gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip pavyksta palaikyti ligonių motyvaciją gydytis. Daugumos pacientų motyvacija gydantis keičiasi – vienu metu jie pripažįsta problemą ir priima pagalbą, kitu – neigia. Pasak centro vadovės, ligoniui labai svarbus ir šeimos palaikymas.
Po atostogų grįžo pasikeitusi
„Sekundė“ jau rašė, kad Velžio gimnazijos pedagogai dėl abiturientės sveikatos susirūpino šių metų rugsėjį.
Pasak jų, po vasaros atostogų mergina į mokyklą grįžo smarkiai sublogusi. Buvo akivaizdu, kad ji silpnai jaučiasi.
Pedagogų teigimu, ir iki tol išvaizdi, gerai besimokiusi moksleivė nebuvo apkūni. Mokytojų paklausta, kodėl taip smarkiai sulyso, abiturientė atsakė, kad streikuoja skrandis.
Rudens pradžioje socialiniuose tinkluose jos įdėtas asmenukes išvydę bičiuliai, sprendžiant iš jų reakcijos, taip pat susirūpino.
„Vos pažinti galima. Gal pamiršai, kaip maistas atrodo?“ – įspėjo ją viena draugė.
„Žinosi, kaip nevalgyti“, – pritarė kita.
Gimnazistė jas nuramino daug valganti. Tačiau rugsėjo viduryje atsidūrė medikų globoje.
Požymiai, kad žmogus gali sirgti anoreksija
Kūno masės mažėjimas, sąmoningas badavimas. Liguista baimė sustorėti, neadekvatus savo svorio vertinimas – asmuo sau atrodo storesnis, nei yra, lytinio brendimo sutrikimas, raumenų nykimas, alpimas, bendras silpnumas, odos sausumas.
Medikai tėvams pataria susirūpinti, jei vaikai ima vengti valgyti kartu su šeima, pasidaro uždari, atsiriboja, susitelkia į gerus mokslo ar kitos srities rezultatus. Jų svoris nuolat mažėja arba jie per trumpą laiką netenka daug svorio.
Inga SMALSKIENĖ
