Prieš dešimt metų pranašišką sapną susapnavusi panevėžietė tapo varlių kolekcininkė. Gyvenime ne vieną mistišką įvykį patyrusi moteris sako, kad šis pomėgis jai didžiausia sielos atgaiva ir nusiraminimas.
Pranašiškas sapnas
Panevėžietė Irena Valiušienė savo vieno kambario bute, kuriame gyvena su vyru, įkurdino beveik du tūkstančius varlių. Tiesa, ne gyvų, o žaislų, magnetukų, papuošalų, buteliukų, žvakidžių, suvenyrų ar šiaip įvairių dekoracijų pavidalu.
Jos virtuvės indai, padėklai, lempos, servetėlės su varlių atvaizdais. Ant palangės stovi gėlės varles imituojančiuose vazonuose. Jas šeimininkė laisto to gyvūno formos laistytuvu.
I.Valiušienė kavą ar arbatą geria iš puodelių su varlių atvaizdais. Jos vonioje kabo užuolaidos, puoštos varlėmis, lentynose pristatytą šampūnų ir skystų muilų varlių formos buteliukuose.
Parėjusi namo moteris kojas nusišluosto į prie durų patiestą kilimėlį su varlėmis.
Kur pasisuksi šios moters mažame bute – visur kvarklės. Ir ji pati dabinasi papuošalais tik su varlėmis.
„Fui, kokios jos bjaurios“, – dirbtinai nusipurto kai kurios I.Valiušienės viešnios.
Šeimininkei juokingiausia, kad paskui jos pačios paslapčiomis pradeda rinkti varles.
I.Valiušienė savo kolekcija nesigiria, bet gandas apie ją jau spėjo pasklisti. Moteris dažnai sulaukia svečių, norinčių apžiūrėti varles. Tarp jų pasitaiko ir užsieniečių.
Panevėžietė juokauja: jeigu varlės nebeišsiteks vieno kambario bute ant sofos, sekcijos lentynose, ant grindų ir palangių, ko gero, teks ieškotis erdvesnio būsto.
Moteris kolekcionuoti žaliąsias vandens gyventojas pradėjo prieš dešimt metų, kai sapne išgirdo patarimą rinkti šiuos gyvūnus. Jį I.Valiušienė palaikė pranašišku.
Panevėžietė pasakoja, kad ji ne kartą sapnuose regėjo savo ir artimųjų ateitį. Todėl ji įsiklauso į miegant išgirstus žodžius, įsimena reginius.
Patarimus per sapnus jai visada duoda tie patys gražiai apsirengę vyras ir moteris: vienas iš jų paliečia jos petį ir švelniai purtydami ką nors praneša.
Jų pranašystės visada išsipildo. Pavyzdžiui, prieš daug metų I.Valiušienei sapne jos vadinamieji angelai sargai pasakė, kad netrukus jai paskambins vėžiu sergantis brolis.
Moteris paryčiais pabudo ir netrukus iš tiesų sulaukė jo skambučio. Ligoninėje tąsyk gulėjęs vyras sesers prašė jam atvežti vaistų nuo skausmo.
Išgirdusi sapne patarimą rinkti varles, I.Valiušienė nesvarstydama ėmė jį vykdyti.
Eksponatus gauna dovanų
Dauguma panevėžietės kolekcijoje esančių varlių yra dovanotos jos artimųjų, draugų, giminaičių, pažįstamų. Daug varlių yra atvežtos iš užsienio – Anglijos, Italijos, Kroatijos, Turkijos, Čekijos, Rusijos ir kitų šalių.
Kariškis, Afganistane tarnavęs žentas jai yra parvežęs įspūdingų varlių iš šios šalies.
Originalią žalvarinę kvarksę, koketiškai sėdinčią ant mažos kėdutės, jai davė dėvėtų drabužių parduotuvės pardavėja. Pamačiusi, kad parduotuvėje I.Valiušienė atkreipė dėmesį į žaislinę varlę, ir sužinojusi, kad jas kolekcionuoja, pardavėja jai padovanojo statulėlę.
Pardavėja papasakojo ją radusi griaunamame šeimos name. Varlė, pasirodo, prieš daug metų stovėjo ant jos senelio rašomojo stalo.
Pati mylimiausia I.Valiušienės varlė – medžiaginis žaislas, pirktas mašinų turguje. Moteris tiki, kad ši varlė jai ypač neša sėkmę.
Ant kiekvieno eksponato yra užrašas, kas ir kada jį dovanojo. Šeimininkė gali smulkiai papasakoti kiekvienos varlės atkeliavimo į jos namus istoriją.
I.Valiušienei valyti dulkes nuo eksponatų ne vargas, o džiaugsmas. Dėl prastos sveikatos niekur nedirbanti moteris sako turinti į valias laiko blizginti savo numylėtines.
Papuošalus varles ji laiko dailioje, kelių aukštų dėžutėje. Kai kurie dar net neišpakuoti.
Moters dabar 14 ir 7 metų anūkai, kai buvo maži, močiutės eksponatų be leidimo neliesdavo.
Kai jie pasilikdavo nakvoti, I.Valiušienei tekdavo nuo sofos nurinkti ne vieną šimtą sutupdytų varlių, o rytą, vaikams atsikėlus, vėl jas sudėti. Ir taip – septynerius metus kasdien.
Moteris padėjo vienturtei dukrai auginti vaikus. Mat ši dirbo, o jos kariškis vyras dažnai būdavo misijose.
Dabar dukters šeima I.Valiušienei atsilygina begaline meile ir dėmesiu. Neseniai buvo ją nuvežę į Rygos zoologijos sodą pažiūrėti varlių. Moteris liko sužavėta – jomis gėrėjosi, jas fotografavo. Artimieji pasisiūlė jai padovanoti akvariumą, kuriame ji galėtų įkurdinti gyvas varles.
Pavogti daiktai grįžta
Varlių kolekciją kartkartėmis praretina ilgapirščiai svečiai, tačiau eksponatai mistiškai grįžta pas šeimininkę. Beje, I.Valiušienė stebuklingai atgauna ir kitus iš jos pavogtus daiktus.
Kartą viena pas ją apsilankiusi mergina nugvelbė vieną Svarovskio kristalais dekoruotą varlytę. Po trijų mėnesių I.Valiušienė viešnią atsitiktinai susitiko mieste ir paprašė grąžinti daiktą. Mergina išsitraukė ją iš rankinės ir atidavė savininkei.
Kitą kartą su vyru apsilankiusi parduotuvėje I.Valiušienė neteko rankinės su dokumentais. Po kelių dienų ji sulaukė skambučio iš miesto poliklinikos, kad rasta jos rankinė. Nustebusi moteris išsiaiškino, kad ją paliko skrybėlėta dama. Medikai koridoriuje ant kėdės rankinę palikusią pacientę mėgino vytis, bet ši tik paspartino žingsnį ir dingo.
Atgavusi rankinę I.Valiušienė pamatė, kad joje nėra asmens paso. Kitą dieną ji sulaukė pagyvenusio vyro skambučio. Skambinusysis pranešė prie Švč. Trejybės bažnyčios radęs jos asmens dokumentą.
I.Valiušienė yra atgavusi ir „Maximos“ parduotuvės tualete iš jos pavogtą mobilųjį telefoną. Jį pasisavinusi paauglė moters atsiprašė.
Padeda atsigauti po operacijų
Nuo jaunystės didelių sveikatos problemų dėl imuninės sistemos sutrikimų turinti moteris teigia, kad varlės jai teikia daug džiaugsmo ir stiprybės, padeda įveikti nuolat užklumpančias ligas.
15 sudėtingų ir dar daugybę mažesnių operacijų patyrusi I.Valiušienė spinduliuoja ramybe.
„Ką padarysi, man jau taip teko. Kitiems dar blogiau būna“, – svarsto dėl ligų per visą savo gyvenimą niekur nedirbusi moteris.
I.Valiušienė tikina esanti labai laiminga, nes turi gerą vyrą, mylinčią dukrą, puikų žentą ir du šaunius anūkus.
„Ir dar beveik du tūkstančius varlių“, – juokdamasi pridūrė kolekcininkė.
Surengė suvažiavimą
I.Valiušienė – ne vienintelė Lietuvoje varlių kolekcininkė.
Lukšiuose, Šakių rajone, gyvenanti Reda Pečiulienė 2009 metų vasarą savo sodyboje surengė pirmąjį Lietuvos varlių kolekcininkų suvažiavimą. Į jį atvyko varles renkančios aštuonios moterys su savo eksponatais.
Suvažiavimo dalyvės gėrė šiai progai skirtą šampaną ir ragavo varlės formos tortą.
R.Pečiulienė joms įteikė medalius su varlės atvaizdais. Moterys apsikeitė eksponatais.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
