Buvęs Panevėžio meras, dabar Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas savo kabinete kaupia smėlio laikrodžių kolekciją. Kai kurie eksponatai praverčia jo tiesioginiame darbe – drausmina tuščiažodžiaujančius kolegas, o kai kurie praktiškai gali būti panaudojami tik labai intymioje aplinkoje.
Darbo kabinete – smėlio laikrodžiai
V.Jakštas ypač gerai žino bėgančio laiko vertę. Jis kasdien gali jį paliesti, stebėti, jei nori – ir pažaisti. V.Jakšto darbo kabinete stovi apie 120 pačių įvairiausių formų ir dydžių smėlio laikrodžių plastikiniuose, metaliniuose, stikliniuose, mediniuose rėmeliuose ar tiesiog be jų.
Vieni dekoratyviniai, kitus galima panaudoti ir labai praktiškiems dalykams. Pavyzdžiui, išsivirti kiaušinį, sumaišyti kokteilį, užsisegti marškinių rankoves ar pasistatyti ant naktinio staliuko miegamajame kaip meilės ritualų trukmės matuoklį.
Laiką visi laiko vertybe, bet kažkodėl nelabai brangina. Regiono aplinkosaugininkų vadovas stengiasi jo tuščiai nešvaistyti ir siekia, kad to nedarytų kolegos.
Per susirinkimus jis ant stalo pastato du smėlio laikrodžius. Viename smėlis išbyra per 10, kitame – per 15 minučių. „Optimalu, jeigu darbuotojas ataskaitą pristato, kol baigia byrėti smėlis pirmajame laikrodyje, t. y. per 10 minučių. Iš bėdos dar galima jo klausytis, kol baigia byrėti smėlis antrajame laikrodyje. Jeigu žmogus dar tauškia, vadinasi, ataskaita parašyta prastai, jam teks prie jos dar padirbėti“, – apie vieną iš praktiškų smėlio laikrodžio panaudojimo būdų pasakojo V.Jakštas.
Pavaldinius pliaukšti niekus drausminančio metodo buvęs Panevėžio meras Savivaldybėje nenaudojo. 2000–2002 metais, kai stovėjo prie miesto vairo, jis buvo tik bepradedąs kolekcionuoti laikrodžius.
Iš „Kinder“ kiaušinio
Pirmąjį kolekcijos laikrodį V.Jakštas gavo dovanų iš draugų, keliavusių po tolimą šalį. Jį pasistatė darbo kabinete. Netrukus jam padovanojo dar vieną, paskui – kitą. Tada ir pats pradėjo pirkti įdomesnius smėlio laikrodžius.
Šalia pirmojo eksponato ėmė rikiuotis ir kiti. Laikui bėgant smėlio laikrodžių kolekcija augo. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo draugai ir bičiuliai nesukdavo sau galvos, kokių lauktuvių jam parvežti iš kelionių, ką padovanoti Kalėdų, gimtadienio proga.
Dabar jo kolekcijoje galima išvysti ir tipiškų, klasikinių, ir labai originalų, netikėtų formų ir paskirties smėlio laikrodžių.
Tarp pastarųjų – sąsagos susegti marškiniams. V.Jakšto vaikai jas pirko vienoje aukciono parduotuvėje internete ir padovanojo tėvui.
Du pailgi, plonus, ilgus varveklius primenantys smėlio laikrodžiai, pasirodo, yra lazdelės kokteiliams maišyti.
Keli smėlio laikrodžiai skirti kiaušiniams virti. Vieną jų, kelių dešimčių metų senumo, V.Jakštui padovanojo bičiulis iš Vokietijos. Jis lietuviui garantavo, kad tai labai patikima priemonė išsivirti minkštą kiaušinį – smėlis išbyra lygiai per 3 minutes. Šiuo laikrodžiu naudojosi vokiečio senelis virdamas kiaušinius.
Kitas virtuvei skirtas laikrodis gali būti naudojamas ir kaip laikiklis – jame padaryta speciali įduba kiaušiniui įdėti.
Keli laikrodžiai skirti arbatai virti. Pasak aplinkosaugininko, tokiais mėgsta naudotis anglai, itin vertinantys arbatos skonį ir kvapą.
Ant V.Jakšto rašomojo stalo stovi smėlio laikrodis-pieštukinė, kurioje jis laiko šratinuką.
Keli smėlio laikrodžiai yra iš vaikų mėgstamų šokoladinių kiaušinių „Kinder“.
Vienas jo kolekcijoje esantis smėlio laikrodis turi ir dekoratyvinę, ir praktinę funkciją. Tai – vadinamasis sekso laikrodis, kurį aplinkosaugininkas gavo dovanų.
Jame pažymėtos laiko padalos. Ant kiekvienos užrašyta, kokios kokybės sekso galima tikėtis per tam tikrą laiką.
Pasirodo, geram seksui būtina, kad iš apversto laikrodžio išbyrėtų visas smėlis. Tai užtrunka maždaug 32–36 minutes.
Dalis laikrodžių gaminti kaip dekoratyviniai dirbiniai. Smėlis juose vieną kartą byra ilgiau, kitą – trumpiau. Akivaizdu, kad gaminio pagrindinė funkcija – ne matuoti laiką.
Beje, V.Jakšto kabinete yra laikrodžių, kuriuose smėlis išbyra ir per vieną minutę, ir per vieną valandą.
Du jo kolekcijos smėlio laikrodžiai sumontuoti taip, kad juos apvertus smėlis byra atgal.
V.Jakštas juokauja, kad būtų labai gerai, jei laikas iš tiesų taip sugrįžtų. Dabar tai, deja, tik iliuzija.
Rodantieji tikslų laiką – brangesni
Kolekcijos savininkas visus laikrodžius yra testavęs chronometru. Pasak jo, tikslų laiką rodantieji laikrodžiai brangesni, juose laikas nustatytas sekundės tikslumu. Vienas iš tokių – Rusijoje pagamintas smėlio laikrodis, sovietiniais laikais naudotas fizioterapijos gydyklose.
„Ant jo parašyta, kad smėlis išbyra per 10 minučių. Patikrinau – tikrai, lygiai per tiek“, – pasakojo V.Jakštas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas save vadina kolekcininku mėgėju.
Jis specialiai neieško eksponatų, nesikeičia su kitais smėlio laikrodžių kolekcininkais.
Tiesa, buvęs meras kartais nuvažiuoja į vadinamąjį blusų turgų pasidairyti įdomesnių smėlio laikrodžių.
Profesionaliems kolekcininkams tenka nuryti kartėlį dėl trokštamo, bet negauto eksponato. Ar V.Jakštas, nors savęs ir nelaiko tokiu, niekada negraužė nagų dėl taip ir neįsigyto smėlio laikrodžio.
Vyras sakė, kad prieš kelerius metus iš vieno pažįstamo nugirdo, jog mašinų turguje pardavinėjamas originalus smėlio laikrodis. Savaitgalį V.Jakštas nurūko į turgų, bet laikrodis jau buvo nupirktas. Beje, kadaise jis rinko pašto ženklus, tačiau sukauptą nemažą kolekciją išnešė butą apšvarinę vagys.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
