Dvi kadencijas valstybę valdęs Jo Ekscelencija Valdas Adamkus apie šių dienų Lietuvą kal-ba skaudama širdimi. Tačiau prezidentas įsitikinęs, kad dėl skaudulių būtų neteisinga kaltinti sudėtingą ekonominį laikmetį.
Seimu nesidžiaugia
„Kol Lietuvoje įsivyraus ne primesta, bet savaime prisiimta pagarba žmogaus žmogui, įstatymui, visuomenei, tol būsime nelaimingi“, – išskirtiniame interviu „Sekundei“ teigė penktadienį Panevėžyje praleidęs prezidentas Valdas Adamkus.
Dvi kadencijas valstybę valdęs Jo Ekscelencija pripažįsta apie šių dienų Lietuvą kalbantis skaudama širdimi.
„Seimas padėjo pagrindus nepriklausomai valstybei. Tačiau Seimu, turinčiu būti demokratijos pagrindu, paklojančiu pamatus Vyriausybei, kaip vykdomajai valdžiai, šiandien aš neturėčiau daug kuo pasidžiaugti“, – teigė Jo Ekscelencija.
V.Adamkaus nuomone, tautos išrinktieji užsiima pašaliniais reikalais, o pagrindinės valstybės ir piliečių teisės, norai ar idėjos lieka nesprendžiami.
„Paskęstama šalutiniuose dalykuose, kurie griauna net tai, ką turime. Jei šiandien Lietuvos piliečiai nepasitiki net savo teisėsauga, atleiskit, nematau greito persilaužimo“, – įsitikinęs V.Adamkus.
Demokratija manipuliuojama
Prezidento nuomone, dėl šiandieninės Lietuvos skaudulių būtų neteisinga kaltinti sudėtingą ekonominį laikotarpį. Anot jo, demokratijoje turi būti vertinama visuma.
„Negalima teigti, kad dėl piliečių nepasitenkinimo valdžia ir valstybe kalta ekonominė padėtis. Negalima kalbėti, kad demokratija Lietuvoje neveikia dėl to, jog ekonominiame gyvenime yra trūkumų ir esame nepavalgę“, – teigė V.Adamkus.
Prezidentas įsitikinęs: didžiausias Lietuvos skaudulys – nesugebėjimas gyventi demokratijos vertybėmis, piktnaudžiavimas demokratijos sąvoka ir iš to gimstantis nepasitikėjimas valdžia.
„Per tą manipuliaciją prasiveržiantis nesąžiningumas sukuria nepasitikėjimą. O ten, kur nėra pasitikėjimo valdžia, negalime tikėtis greitos pažangos. Daug metų gyvenau demokratinėje sistemoje, apie kokią svajojome per ilgą okupacijos laikotarpį.
Nebijau pasakyti, kad šiandieninė Lietuva pagal priimtus įstatymus neabejotinai yra demokratinė valstybė, tačiau iš anksto visų atsiprašau, kurie jausis įžeisti, bet mes, kaip piliečiai, dar nemokame pasinaudoti demokratija ir ja negyvenam. V.Čerčilis yra pasakęs: „Demokratija su visomis savo silpnybėmis, kurias mes matome, nėra ideali, bet tol, kol neturime geresnės už ją, turime laikyti ją idealia.“ Ir šiandien Lietuvoje aš norėčiau tokią matyti. Demokratiją turi sukurti pilietinė visuomenė. Deja, su skausmu sakau, kad Lietuvoje pilietinės visuomenės neturime. Tą teigiu, matydamas, kaip bandoma manipuliuoti demokratijos vardu politiniuose partijų santykiuose“, – pabrėžė prezidentas.
Anot V.Adamkaus, kad demokratija taptų asmenybės dalimi, joje reikia išaugti. Todėl prezidentas Lietuvos ateitį mato jaunimo rankose. Pasak jo, kol jauni žmonės neatsivers pasauliui ir iš jo neperims tikrųjų demokratijos idėjų ir vertybių, tol Lietuva pokyčių nesulauks.
„Duok Dieve, kad mums nereikėtų laukti dar dvidešimt metų. Bet tai neįvyks per naktį, metus ar dvejus. Mano per ilgas gyvenimo kelias nueitas, kad sulaukčiau tos dienos, bet šventai tikiu jaunąja karta, kuri turi galimybes atsiverti pasauliui, o pasaulis yra plačiai atidaręs duris jaunimui pačiam perimti vertybes, kuriomis grindžiama valstybė ir visuomeninis gyvenimas“, – pabrėžė prezidentas.
Klausimas apie pensiją stebina
Buvęs valstybės vadovas juokauja pasitraukęs iš aktyvios politikos, bet ne gyvenimo.
V.Adamkus teigia dabar netgi daugiau dirbantis ir bendraujantis su visuomene nei dešimt metų vadovaudamas valstybei.
„Kai draugai pasiteirauja, kaip jaučiuosi būdamas pensininkas, paklausiu: apie ką kalbat?“ – pripažįsta energijos nestokojantis prezidentas.
Kaip ir visa Lietuva, V.Adamkus linki sėkmės šalies garbę „Eurovizijoje“ ginančiam Donatui Montvydui. Tačiau buvęs valstybės vadovas pripažįsta turintis abejonių, kad kitąmet Europos dainų konkursą rengs Vilnius.
„Linkiu jam sėkmės, bet būsiu laimingas, jei Lietuvą išves į pirmąjį dešimtuką“, – teigė V.Adamkus.
Paskutinis skambutis aidėjo kalėjime
Jo Ekscelencijai lankantis Panevėžyje gatvėse šėlo jaunystė – abiturientai šventė Paskutinį skambutį.
Vokietijoje lietuvių gimnaziją baigęs V.Adamkus su mokykliniu suolu atsisveikino ką tik praūžus Antrajam pasauliniam karui.
Išeivijos gimnazijos pirmosios laidos 55 abiturientus pedagogai į gyvenimą išlydėjo iš kalėjimo – nusikaltėliams statytame pastate karo metais veikė gimnazijos klasės. Mokyklinius suolus atstojo iš katalikų bažnyčios sunešti klauptai, juose vietoj maldaknygių gulėjo atversti gimnazistų sąsiuviniai.
„Šventę suruošėme ir mes. Mano mokyklos baigimas buvo liūdnesnis nei dabartiniai abiturientai galėtų įsivaizduoti, bet jaunatviškas idealizmas nugalėjo visus trūkumus“, – pamena Jo Ekscelencija.
Dienoraštyje taško nepadėjo
Panevėžyje V.Adamkus G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje dalyvavo ultratriatlonininko Vidmanto Urbono plaukimą Tasmanijoje įamžinusio fotografo Vlado Ščiavinsko parodos „Per Didįjį ežerą“ atidaryme. V.Adamkus buvo šio V.Urbono plaukimo garbės globėjas.
Vėliau susitiko su Panevėžio kultūros, meno, sporto, mokslo atstovais, lankėsi V.Žemkalnio ir J.Balčikonio gimnazijose, pastarojoje atidarė modernų sporto aikštyną, bendravo su Panevėžio jaunimu. V.Adamkus taip pat apsilankė Marijonų g. 31-ajame name – pirmajame šalyje daugiabutyje, panaudojusiame saulės energiją.
Į susitikimus su prezidentu daugelis panevėžiečių atsinešė milžiniško populiarumo ir itin prieštaringų vertinimų sulaukusią V.Adamkaus knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“.
Jo Ekscelencija tvirtina nesitikėjęs, kad knyga sukels tokį didžiulį susidomėjimą.
„Aš kaip aš, bet leidykla vos neapalpo. Šita knyga sumušė rekordą – išleista didžiausiu tiražu per pastaruosius 22 metus“, – stebėjosi prezidentas. V.Adamkus teigia taško nepadėjęs – dienoraštį rašantis toliau ir galbūt ateis laikas, kai jis suguls į dar vieną knygą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
