Aštuoniolikmetė J.Balčikonio gimnazijos moksleivė Simona
Kairytė stebina aplinkinius ne tik savo išvaizda, charakteriu, bet ir talentu
kurti netradicines ir drąsias eiles. Panevėžio literatūrinėje žiemoje iškovojusi
1-ąją vietą mergina džiaugiasi, kad kol kas tai – vienas didžiausių jos
laimėjimų, nors netrukus turėtų pasirodyti ir jos kūrybos knyga “Raganų
sezonas”.
Stebina drąsiomis eilėmis
S.Kairytė tikino, kad būdama maža stebindavo aplinkinius savo idėjomis ir iškalbingumu. “Būdama trejų metų tėvams ir artimiesiems galėdavau pusvalandį pasakoti apie paprastus dalykus. Vien klausimas, ką manau apie žiemą, galėjo “užvesti” ilgiausioms kalboms”, – prisiminė mergina. Būdama antrokė Simona parašė pirmąjį eilėraštį. Jis buvo apie mielą svajonių meškutį, o pirmasis pasirodymas vyko per tėvų susirinkimą. S.Kairytė prisiminė, jog pirmieji eilėraščiai buvo itin paprasti – apie gamtą, svajones, o dabar mergina kuria apie moteris, jų gyvenimą, tolimąją Šiaurę ar net homoseksualus. “Tėvų ir mokytojų nežavi drąsūs ir netradiciniai eilėraščiai, tad nesistengiu jų viešai skelbti. Žmonės mieliau skaito ir klauso paprastų istorijų, o kai kurios eilės skirtos ne visiems”, – prisipažino jaunoji poetė.
Mergina neslepia, kad lietuvių kalbos mokytoja, išvydusi drąsiausius eilėraščius, teigė jų nesuprantanti, tačiau kai kurie ją sužavėjo. “Mokytoja paskatino dalyvauti skaitovų, poezijos konkursuose. Teko vykti į Kauną, Elektrėnus, pristačiau miniatiūras. Susitikimas su Panevėžio literatūrinės žiemos organizatore Elvyra Pažemeckaite paskatino dalyvauti ir šiame konkurse”, – sakė S.Kairytė. Moksleivė neslepia, kad į konkursą ėjo laimėti ir tai jai pavyko. Jaunoji menininkė iškovojo pirmąją vietą. “Klausydama varžovų supratau, kad galiu nugalėti. Daugelis jaunuolių buvo pradedantieji poetai, tad jų eilių dažniausia tema – meilė, mirtis, noras skristi. Tai per daug tiesmuka, o komisija įvertino netradicinę kūrybą”, – tvirtino S.Kairytė.
Jaunoji poetė prisipažino, kad ypač nudžiugo gavusi premiją. Niekada nedirbusiai merginai tai buvo pirmieji pinigai, kurių nusipelnė savo veikla. “Vos tik išgirdau, kad laimėjau, pradėjau svajoti ką pirksiu. 300 litų – nemaža suma, tokios, atrodo, net rankose nelaikiau, – džiaugėsi laimėtoja. – Norėjau įsigyti naujus batus, jie atrodė gana egzotiškai, bet kai į parduotuvę nulėkiau su laimėtais pinigais, jie jau buvo nupirkti”.
Išleis knygą
Grupės “Siela” dainų mėgstanti klausytis S.Kairytė tikino, kad šie tekstai ją įkvepia kurti. “Žinoma, daugelis eilių gimsta apibendrinus asmeninę patirtį, tačiau apsidairius galima rasti tinkamų idėjų”, – sakė jaunoji poetė. Vienas iš didžiausių merginos pasiekimų – kovo mėnesį pasirodysianti jos knyga “Raganų sezonas”. “Šioje knygoje turėtų būti apie 30 eilėraščių. Jie gana ilgi, tad leidinys turėtų būti ne mažesnis kaip 70 puslapių. Tai bus darbas, kurį galėsiu bet kada atsiversti ir prisiminti savo būseną, gyvenimo įvykius ar mintis”, – sakė knygos autorė.
“Sekundės” pašnekovė džiaugėsi, kad knygą padės išleisti J.Balčikonio gimnazijos administracija ir mama. Šimto ar šiek tiek daugiau egzempliorių tiražu pasirodysiantį leidinį tikino pirksią klasės draugai ir bendraminčiai. “Knygoje esančios eilės yra vientisos, susijusios. Tradicinės struktūros nebus, tad knyga turėtų patikti skaitytojams”, – įsitikinusi autorė.
Žavisi alternatyva
Netradiciniu požiūriu, apsirengimo stiliumi ir elgesiu žavinti abiturientė tikino, kad jos gyvenime daug alternatyvių dalykų. Nors daugelio akimis ji atrodo tipiška menininkė, ji pati save vadina išsiblaškiusia ir stebinančia aplinkinius mergina. “Nemėgstu vaikščioti į klubus ar elgtis taip, kaip daugelis Panevėžio jaunuolių, gal todėl ir neturiu daug draugų arba jie yra ne tokie kaip visi, žinoma, jie geri. Nors laisvo laiko neturiu daug, bet mielai nueinu į sunkiosios muzikos koncertus, bendrauju internetu su kuriančiais žmonėmis, bendraminčiais iš kitų miestų, žaviuosi teatru, – apie savo pomėgius pasakojo S.Kairytė. – Kadangi tėtis jau keletą metų dirba toli nuo Lietuvos, tad domiuosi tolimaisiais kraštais. Jau minėjau, kad mane žavi Šiaurė, tad ir eilėse atsispindi šių kraštų gyvenimas”.
Panevėžio literatūrinėje žiemoje mergina pirmąją vietą pelnė skaitydama eilėraštį apie tai, kaip vyras parsivežė žmoną jakutę. Ji buvo gana šalta, tad vyriškis įvairiais būdais norėjo ją sušildyti. Jo pastangos baigėsi nesėkme: moteris ištirpo. “Šį eilėraštį parašiau pavasarį ir jis yra vienas iš daugelio kūrinių apie šaltus vyrus ir moteris. Parašiau daug kūrinių, juose dažnai dominuoja moterys, tačiau nepalaikau feministinių idėjų, o kalbu apie grožį ir kaip vyrai jo neįvertina”, – savo kūrybą apibūdino S.Kairytė.
Ant kambario sienų – visas gyvenimas
Išskirtinių bruožų mergina stebina ir originaliomis idėjomis. Ji stengiasi įamžinti kiekvieną svarbesnį įvykį – ant kambario sienos priklijuoja iškarpą, skrajutes, bilietą ar nuotrauką. “Kambaryje yra visas mano gyvenimas. Iškarpos ir kitos smulkmenos man mielos ir negaliu jų įkišti į stalčių. Visas šias “gėrybes” klijuoju ant sienos, jos primena praėjusias dienas, o kambarys neatrodo toks niūrus”, – pasakojo S.Kairytė.
Į merginos tvirtovę neretai užsuka jos augintinis Almondas. Prancūzų buldogas šiuose namuose gyvena jau aštuonerius metus ir yra puikus Simonos draugas. “Kai buvau maža, labai norėjau auginti šunį, tačiau teko ilgai įkalbinėti tėvus. Teko net sudaryti sutartį, kad kasdien valgysiu sriubą ir valysiu šuns priterštus kambarius, – juokėsi jaunoji menininkė. – Kai tėvai priėmė pasiūlymą, galėjau džiaugtis augintiniu”. Mergina juokauja, kad į jos namus pateko itin kilmingas šuo. Dokumentuose įrašytas vardas Almondas de Elka nors ir atrodė šiek tiek juokingai, tačiau puikiai tiko augintiniui. “Almondas reiškia migdolas ir tai palyginti gražus vardas, nes jo brolis buvo pavadintas Advokatu”, – šypsojosi mergina.
Painioja su geriausia drauge
Keletą metų su Virginija Kiaušaite bendraujanti Simona džiaugiasi turėdama gerą ir artimą bičiulę. Daug laiko kartu praleidžiančios merginos itin panašios, daugelis jas painioja ir vadina seserimis. “Kai susipažinome, buvome skirtingos. Išvaizda, apsirengimo stilius skyrėsi, tačiau per keletą metų tapome artimos ir dabar rengiamės, elgiamės ir atrodome panašiai, – kalbėjo “Sekundės” pašnekovė. – Kartu mėgstame kvailioti, kartu praleidžiame laisvalaikį, net į kirpyklą einame kartu”. Neišskiriamos draugės įsitikinusios, kad mažai pažįstami žmonės kartais mano, jog jos yra dvynės. “Iš tiesų su Simona praleidžiame daug laiko ir sugalvojame įvairiausių linksmybių. Prisimenu, kaip abi nuodijome mums nepatikusią mokyklos gėlę. Iš pradžių jai leidome ekstrakto, vėliau pylėme purviną, kreiduotą vandenį, kol galų gale ji supuvo, – juokėsi išdaigas prisiminusi V.Kiaušaitė. – Su Simona neliūdna, tad galiu džiaugtis turėdama tokią draugę”.
Merginos juokauja, kad jų bauginanti išvaizda traukia čigonus ir valkatas. “Daugelis mano rajone gyvenančių “atstumtųjų” su mumis sveikinasi, dažnai su jais bendraujame, nes įdomu klausyti, kaip jie svajoja ar išsigalvoja nebūtus dalykus”, – sakė S.Kairytė. Dalį šių įspūdžių mergina įtraukia į kuriamus eilėraščius, tad ne veltui ji tikina, kad kūryba dažniausiai gimsta iš asmeninės patirties.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com