Turbokompresorius, paprasčiausiai vadinamas turbina, buvo išrastas 1905 metais šveicarų inžinieriaus Alfredo Biuchio. Tačiau pirmieji dyzeliniai varikliai laivams bei lokomotyvams buvo pradėti montuoti 1920 metais. Panašiu metu turbokompresoriai pradėti naudoti ir lėktuvuose. Pirmasis turbodyzelinis variklis sunkvežimyje buvo sumontuotas tik 1938 metais.
Pirmasis serijinis automobilis su turbobenzininiu varikliu pasirodė dar vėliau – 1962 metais. Pirmieji serijiniai automobiliai su turbodyzeliniais varikliais buvo pradėti gaminti 1978 metais, tai buvo „Mercedes-Benz 300 SD“ bei „Peugeot 604“.
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai su dyzeliniais varikliais turi turbokompresorių. Turbokompresoriaus veikimo principas yra pakankamai senas išradimas, tik iki šių dienų labai patobulintas ir plačiai naudojamas. Turbokompresorius leidžia vidaus degimo varikliui pakelti galią mažinant darbinį tūrį ir suvartoti mažiau degalų.
Nesudėtingas įrenginys
Turbokompresorius nėra sudėtingas agregatas, jis susideda iš dviejų komponentų, sujungtų tarpusavyje, turbinos ir kompresoriaus.
Turbina būna pagaminta iš metalinio korpuso ir rotoriaus. Šios abi detalės gaminamos iš karščiui atsparių medžiagų. Išmetamosios dujos iš variklio išmetimo kolektoriaus patenka į turbinos kanalą, kuris palaipsniui siaurėdamas tas dujas pagreitina, o sraigės formos korpusas jas nukreipia į rotorių, kuris įsuka dujas iki labai didelio greičio. Apsisukimo greitis priklauso nuo turbinos dydžio. Kuo turbina mažesnė, tuo ji sukasi greičiau.
Kompresorius taip pat yra sudarytas iš korpuso ir rotoriaus, tačiau šiems nereikalingas ypač atsparus karščiui metalas, nes oras, patenkantis į kompresorių, būna vėsesnis nei išmetamųjų dujų.
Kadangi kompresoriaus ir turbinos rotoriai tvirtai sujungti ašimi, jų sukimosi greitis vienodas. Besisukdamas kompresoriaus rotorius pučia orą į variklį, tačiau dėl slėgio bei trinties jis smarkiai įkaista. Karštas oras nėra toks naudingas, kadangi tame pačiame tūryje oro molekulių skaičius yra mažesnis, nei šalto oro. Todėl vėsinimui yra naudojamas aušintuvas. Atvėsintas oras patenka į variklį, taip jam suteikdamas papildomos galios.
Dviejų tipų gedimai
Turbokompresoriai, kaip ir visi mechanizmai, atėjus tam tikram laikui, genda. Jų gedimai gali būti skirstomi į dvi grupes: dėl šalutinių veiksnių ir dėl savaiminio nusidėvėjimo.
Dažniausiai turbokompresoriai genda dėl savaiminio nusidėvėjimo. Paprastai su tokiais turbokompresoriais nuvažiuoja ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų.
Dažniausiai šiuose turbokompresoriuose užtenka pakeisti įvores, atraminius guolius, žiedus, iš naujo juos subalansuoti ir jis bus kaip naujas.
Kartais turbokompresorius „sprogsta“ be priežasties.
Priežastis, aišku, visada yra. Tik kartais ją nustatyti praktiškai neįmanoma, nes lūžusi ar sutrūkusi sparnuotė, sukdamasi dideliais greičiais, apdaužo detales ir tai panaikina visus turbokompresoriaus gedimo įkalčius. Taip dažniausiai nutinka dėl nusidėvėjusio metalo.
Dėl šalutinių veiksnių turbokompresoriai genda šiek tiek rečiau, tačiau viena iš pagrindinių gedimo priežasčių yra nekokybiška alyva. Turbokompresorius tepamas variklio alyva, todėl svarbu laiku ją keisti.
Jei naudojama blogos kokybės alyva arba nesilaikoma jos rekomenduojamų keitimo intervalų, bloga aušinimo sistemos būklė, netinkamas oro filtras ar nesandari oro paėmimo sistema, užsikišęs išmetamųjų dujų katalizatorius ir t.t., kompresoriaus tarnavimo laikas gali sutrumpėti.
Vertėtų prisiminti, jog daugeliu atvejų turbokompresoriaus gedimas yra pasekmė, o ne priežastis, todėl būtina išsiaiškinti, kodėl jis sugedo, nes paslėptas defektas gali taip pat sėkmingai sugadinti ir naują turbokompresorių.
Remontas sudėtingas
Kadangi turbokompresorius yra precizinis įrenginys, reikalaujantis nepaprasto tikslumo jį gaminant bei remontuojant, jo taisymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti nepatyrusiam vartotojui. Turbokompresoriaus remonto kainos priklauso nuo jo būklės.
Kai kam gali pasirodyti, jog šį darbą galima atlikti pačiam, tačiau remontui naudojama įranga, kurią turi tik specializuoti servisai, taigi elementaraus įrankių komplekto čia neužteks.
Turbokompresorius – tai itin tikslus mechanizmas, reikalaujantis specifinės priežiūros.
Turbokompresorių gamintojų rekomendacijų kartais nepaiso netgi automobilių gamintojai, todėl vartotojai, įsigiję automobilį su turbokompresoriumi, anksčiau ar vėliau susiduria su problema – turbokompresoriaus gedimu, kurio keitimas nauju dažnai gali viršyti eksploatuojamo automobilio kainą.
Restauruojant turbokompresorių visą laiką yra tikimybė, jog atsukant ir suveržiant jo šerdį mikroįtrūkimai padidės.
Būtent dėl šios priežasties naujo turbokompresoriaus negalima lyginti su restauruotu. Ne be reikalo ir kaina skiriasi beveik du kartus.
Donatas BRAZDEIKIS, Sekunde.lt
