Kaitinimo žvakės
Dyzeliniuose varikliuose degiajam mišiniui pašildyti naudojamos
kaitinimo žvakės (benzininiuose kuro mišinys uždegamas kibirkštinėmis žvakėmis).
Kaitinimo žvakėms senstant arba sugedus blogėja jų techninės savybės, todėl
automobilio variklį sunkiau paleisti, o esant šaltesniam orui jis gali ir visai
atsisakyti veikti. Todėl atėjus žiemai būtina patikrinti žvakes.
Dyzeliniuose varikliuose naudojamų kaitinimo žvakių veikimo
laikas priklauso nuo temperatūros – kuo žemesnė variklio temperatūra, tuo ilgiau
jos dirba, kai temperatūra didesnė, kaitinimo žvakių darbo laikas trumpesnis.
Kaitinimo žvakės yra spiralinės arba stiebelinės. Spiralinę
šildymo žvakę sudaro korpuse įtvirtinta spiralė. Ji gaminama iš aukštai
temperatūrai atsparios medžiagos, turinčios didelę specifinę varžą. Šios žvakės
jungiamos nuosek-liai, todėl vienai iš jų sudegus, nebeveikia visa šildymo
sistema. Spiralinės žvakės dabar beveik nebenaudojamos. Vietoj jų naudojamos
stiebelinės šildymo žvakės. Įkaitęs jos stiebelis garina dalį degalų, tad
susidaręs degusis mišinys užsiliepsnoja ir uždega visą likusį degųjį mišinį.
Galima patikrinti
Atėjus šalčiams rūpesčių gali kelti ir prastai veikiančios
kaitinimo žvakės. Senesnio modelio automobilių variklius gali būti sunku
paleisti ir vasarą, ir žiemą. Naujesnio modelio – sunkiau priversti dirbti esant
maždaug 10 šalčiui.
Kad paleistum šaltą dyzelinį variklį, prieš tai reikia
pašildyti suspaudžiamą orą. Specialiai dyzeliniams varikliams sukurta kaitinimo
žvakė padidina degimo kameros temperatūrą iki darbinės – 700–900°C.
Vienas pagrindinių kaitinimo žvakės techninių rodiklių,
parodančių jos pajėgumą, yra įkaitimo iki darbinės temperatūros (900°C) laikas.
Dinamiškam automobiliui, ko gero, netiks 30 sekundžių veikianti žvakė, o
dyzeliniam mikroautobusui visiškai nebūtina įdėti 5 sekundžių žvakę, ypač
įvertinant jos kainą.
Žvakes, kaip ir akumuliatorių, rekomenduotina naudoti nurodytas
gamintojo – tokio pat tipo, tokios pat galios ir kt. Nusprendus pataupyti ir
susukti pigesnes žvakes, greitai gali tekti kartoti brangią ir ilgokai
trunkančią žvakių keitimo procedūrą.
Taigi jei jūsų automobilio varik-lyje žvakės neveikia, tai jį
paleisti vargu ar pavyks. Žvakes patikrinti galima ir pačiam. Tam reikia nuimti
srovę tiekiantį laidą (arba ištisinę jungtį) nuo žvakių ir kontroline lempute,
prijungta prie akumuliatoriaus teigiamo poliaus, prisiliesti prie kiekvienos
žvakės kontakto. Jei žvakė tinkama, lemputė užsidegs. Neveikiančias žvakes
būtina pakeisti. Jei visos žvakės geros, tuomet patikrinkite, ar pašildymo metu
žvakės gauna reikiamą įtampą. Ji turi atitikti techninius variklio reikalavimus.
Parodo gedimus
Kad nereikėtų vargti paleidžiant automobilio variklį žiemą,
reikia atkreipti dėmesį į variklio kaitinimo žvakes, jų išvaizdą ir kokybę.
Žvakės metalinis korpusas neturi būti pažeistas, antgalio spalva – juoda. Negali
būti korpuso ir antgalio suvirinimo žymių. Būtina atkreipti dėmesį į tvirtinimo
pjūvio būseną.
Labai svarbu, kad žvakės būtų tinkamai įstatytos į lizdą.
Šiuolaikinių kaitinimo žvakių skersmuo – 8–12 mm. Per smarkiai sukant žvakę gali
įtrūkti korpusas. Todėl pirmiausia būtina susipažinti su gamintojo
rekomendacijomis, jose visuomet nurodyta, kaip žvakę reikia įsukti į lizdą.
Nuo smūgio gali sutrūkti žvakės spiralė, jos siūleliai
susiliečia, išsilydo žvakės antgalis ir ji nebeveikia. Trumpasis jungimas tarp
pakaitinimo žvakės vamzdelinio korpuso ir spiralės pasitaiko gana retai. Jei
taip atsitinka, vadinasi, tai – prasta žvakė.
Jei žvakės korpusas pažeistas, gali būti, kad į praskiestą
dyzelinį kurą buvo pripilta greitai užsiliepsnojančio skysčio.
Korpusą pažeisti gali netinkamai sureguliuota įtampa. Žvakės
antgalis būna pažeistas dėl per didelės kaitinimo spiralės srovės įtampos.
Suodžių apnašos ant žvakės antgalio tarsi pasako, nuolat
naudojamas prastos kokybės kuras, pažeista išmetamoji sistema. Suodžių ir degimo
produktų perteklius nusėda ant korpuso, tai sumažina žvakės darbo
efektyvumą.
Donatas BRAZDEIKIS
