Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA
pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas
įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.
Anksčiau tam buvo pasirinktas netoliese esantis „Cabeus A“
krateris, tačiau dabar mokslininkai, remdamiesi Mėnulio palydovų „Lunar
Reconnaissance Orbiter“, „Lunar Prospector“, „Chandrayaan-1“ ir „Kaguya“
perduotų duomenų analize, mano, kad „Cabeus“ krateryje gali būti didžiausia
vandenilio koncentracija visame Mėnulio Pietų pusrutulyje. Be to, šis krateris,
kurio dugno visiškai neapšviečia Saulės spinduliai, yra gilesnis už „Cabeus A“,
o tai reiškia, kad galimybė jame aptikti vandens ledo sankaupas yra pati
didžiausia, teigiama NASA Ameso tyrimų centro pranešime.
Pagal NASA vykdomą „Lunar Crater Observation and Sensing
Satellite“ (LCROSS) tyrimų programą šis kosminis zondas kartu su
paskutiniąja raketos nešėjos „Atlas V“ pakopa bus nukreiptas į Mėnulio paviršių.
Susidūrimas įvyks spalio 9 dieną, penktadienį, apie 11.30 val. ryto UTC laiku
(apie 14.30 val. Lietuvos laiku).
Pagrindinė 891 kg masės LCROSS zondo paskirtis – vandens
paieška Mėnulio ašigalio regione. LCROSS programos vadovams patvirtinus numatyto
„taikinio“ koordinates, zondas nutaikys į jį antrąją raketos nešėjos „Atlas V“
pakopą „Centaur“.
Po 4 minučių nuo 14,5 m ilgio ir 2366 kg svorio „Centaur“
pakopos atsiskyrimo paskui ją į Mėnulio paviršių bus nukreiptas ir pats LCROSS
zondas. Pasak NASA atstovų, didesniu nei 9000 km/h greičiu lekiančiai „Centaur“
pakopai įsirėžus į Mėnulio paviršių, į maždaug 10 kilometrų aukštį bus išmestas
dulkių, dujų ir nuolaužų debesis, kurio cheminę sudėtį fiksuos iš paskos
skriejančio LCROSS prietaisai. Antrąjį susidūrimą ir po jo susidariusį nuolaužų
debesį tirs kito Mėnulio palydovo LRO prietaisai bei Žemės observatorijos.
Teigiama, kad jį galės stebėti ir galingesnius (25 – 30 cm skersmens) teleskopus
turintys astronomijos mėgėjai.
