Važiuoja neturintieji draudimo
Pasak bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktoriaus Ričardo Morkvėno, per pirmus penkis šių metų mėnesius fiktyvių įvykių išaugo net 73 proc. Kaip tikino departamento vadovas, dažniausiai pasitaiko dviejų rūšių bandymų sukčiauti. Gana dažnai siekiama apdrausti transporto priemonę jau po eismo įvykio ir taip gauti išmoką už nuostolį, nesusijusį su avarija. Kita apgavystės rūšis – mėginama keletą senų „kriminalų“ priskirti tam pačiam eismo įvykiui arba kelis kartus pranešti apie tą patį įvykį ir už tai gauti išmoką.
Bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu kovo mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys parodė, kad 6 proc. respondentų nebuvo apsisprendę, ar drausis privalomuoju vairuotojų draudimu. Šie skaičiai reikšmingi, nes 6 proc. neapsisprendusiųjų – tai daugiau nei 100 tūkst. vairuotojų. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo pasirašyta 12,4 proc. mažiau TPVCA draudimo sutarčių.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad sunkmečiu dalis vairuotojų iš tiesų nebesidraudžia transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Kai kurie tai daro todėl, kad apskritai atsisakė kelionių nuosavu automobiliu, o kiti bando sutaupyti ir rizikuoja važinėti neturėdami draudimo – stato ant kortos savo finansinį saugumą, nes eismo įvykio atveju padarytą nuostolį tektų dengti patiems.
Dalis tokių vairuotojų sukėlę avarijas griebiasi šiaudo ir tik tada bando apsidrausti. Tai rodo tas faktas, kad pastaraisiais mėnesiais būna gerokai daugiau bandymų būtent taip pasipelnyti. Paprastai tokiu atveju prašoma kito eismo dalyvio palūkėti apie valandą, kaip garantija jam duodami automobilio ar asmens dokumentai, pasitraukiama iš eismo įvykio vietos, o pats vairuotojas arba jo artimieji skuba į artimiausią draudimo bendrovės atstovybę apsidrausti.
Draudikai ypač atidūs tokių draudimo sutarčių, kurios sudaromos eismo įvykio dieną, atvejais ir lengvai išaiškina bandymus pasipelnyti. Svarbu pabrėžti, kad geranoriški vairuotojai, kurie eismo įvykio atveju sutinka palaukti ir įforminti jį po kelių valandų, dažniausiai nesąmoningai dalyvauja nusikaltime, o už jį taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Vienas už dviejų kainą
Antras dažnai pasitaikantis bandymas sukčiauti susijęs tiek su kasko, tiek su privalomuoju transporto priemonių draudimu. Į draudimo bendroves pastaruoju metu kreipiasi daugiau vairuotojų, kurie įvykus eismo įvykiui bando jam priskirti ankstesnius automobilio defektus, pavyzdžiui, po pirmo eismo įvykio jie pasiima draudimo išmoką grynaisiais ir neremontuoja mašinos. Atsitikus dar vienam eismo įvykiui, jie bando gauti išmokas už tai, kas buvo apgadinta anksčiau. Pavyzdžiui, apgadinus automobilio sparną, bandoma įrodyti, kad buvo apgadintas ir buferis.
Tarp „gudriausių“ – panevėžiečiai
Daugiausia bandymų pasipelnyti iš draudimo bendrovių fiksuojama tuose miestuose, kuriuose automobilių koncentracija didžiausia – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Skaičiuojant bandymų sukčiauti atvejus tūkstančiui automobilių, į priekį išsiveržia Klaipėda ir Panevėžys.
„Pastebime, kad be draudimo labiau linkę važinėti mažesnes pajamas gaunantys arba jaunesnio amžiaus žmonės. Didžiausia jaunimo sukeltų eismo įvykių koncentracija fiksuojama Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje prie universitetų, pakeliui į juos. Jauni žmonės dažniau nei kiti pasižymi gebėjimu kūrybingai spręsti problemą – bandyti apdrausti automobilį po eismo įvykio. Klaipėdoje ir Panevėžyje daugiau pasitaiko tokių sukčiavimo atvejų, kai už tą patį automobilio apgadinimą bandoma kelis kartus gauti draudimo išmoką. Tai ypač būdinga iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvežtų automobilių vairuotojams“, – teigė R.Morkvėnas.
Moterys meluoja geriau
Draudikai pastebi, kad sukčiauja tiek vyrai, tiek moterys. Pasak R.Morkvėno, tiriant įvykius, vyrų sukčiavimą išaiškinti lengviau, nes jie labiau išsiduoda, o moterys atliekant tyrimą sugeba išlikti ramesnės. Be to, jų padėtį palengvina ir tai, kad rečiau įtariama, jog moterys gali sukčiauti.
Įvykių analizė rodo, kad moterys sukelia daugiau mažų eismo įvykių, dažniau tik šiek tiek apgadina automobilius, o vyrai sukelia didesnes avarijas ir jų padaryta žala gerokai didesnė.
Rizikingiausi automobiliai
Pagal sukčiavimo dažnumą išsiskiria keleto rūšių, markių automobilių vairuotojai. Tokie automobiliai priskiriami didesnės rizikos grupei. Kaip rizikingą grupę draudikai laiko iš JAV atvežtus automobilius. Pasak R.Morkvėno, anksčiau, kai buvo aktyvesnė prekyba iš JAV atvežtais automobiliais, sukčiavimas būdavo organizuojamas stambiu mastu: pastebėjus atvežtų automobilių defektus ar nesutaisomus gedimus, jie buvo deginami, inscenizuojamos jų avarijos ir taip buvo siekiama atgauti investuotus pinigus. Dabar sukčiaujama mažesniu mastu, atrandama menkesnių defektų negu anksčiau, tačiau šios mašinos dar priskiriamos prie didesnės rizikos grupės, nes jas įsigyjantys žmonės statistiškai dažniau linkę rizikuoti ir bandyti pasipelnyti iš draudimo.
Rizikingumu išsiskiria senesnės gamybos (10–15 metų) BMW automobiliai, ypač septintos klasės BMW. Jie mėgstami jaunų žmonių, kurie dažniausiai vairuoja neatsakingai, sukelia eismo įvykius arba apgadina automobilius.
„Senesni BMW klasės automobiliai skatina draudikus būti budresnius, nes šios transporto priemonės daug dažniau vagiamos, apiplėšiamos, subraižomos negu kitų markių mašinos. Juose yra galingi varikliai, jų vairuotojai gatvėse dažniau skuba, viršija greitį, neatsakingai manevruoja. Senas septintos klasės BMW – 22–24 metų vaikinų automobilis, jis patenka į didžiausią rizikos grupę“, – teigė R.Morkvėnas.
„Audi A8“ automobiliai taip pat priskiriami didelės rizikos grupei. Be to, didelės rizikos transporto priemonėmis laikomi visi senesni nei 10–20 metų „premium“ sektoriaus automobiliai, turintys galingus variklius ir vairuojami jaunimo. Tokių automobilių vairuotojai paprastai didžiąją dalį lėšų išleidžia degalams, nes jų kuro sąnaudos kur kas didesnės. Todėl lieka mažiau pinigų automobilių defektams tvarkyti ir įvairūs nubraižymai ar apgadinimai paskatina jų savininkus bandyti ieškoti išeičių, režisuoti įvykius ir taip bandyti kompensuoti patirtus nuostolius.
Draudimo sekliai
Draudimo bendrovės tiria kiekvieną draudžiamąjį įvykį ir siekia kuo greičiau apmokėti patirtą žalą. Visi eismo įvykiai registruojami bendroje duomenų bazėje ir pagal tai draudikai apskaičiuoja asmenų rizikingumą.
Kilus įtarimui, kad draudžiamasis įvykis gali būti klastojamas, draudikai bendradarbiauja, dalijasi vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota anksčiau buvusių eismo įvykių žala, jei reikia, užsako vaizdo įrašus iš eismo įvykio vietos – tokią galimybę didmiesčiuose suteikia sankryžose esantys eismo reguliavimo įrenginiai. Visi šie būdai padeda lengviau išsiaiškinti klastotes. Atradus sukčiavimo požymių, medžiaga perduodama tirti policijai. Draudikai pasidalija informacija apie jų autorius ir tai padeda įvertinti jų rizikingumą kitą kartą, kai šie draudžiasi. Draudikų statistika rodo, kad daugiau kaip 70 proc. fiktyvių įvykių yra išaiškinama.
Antanas JURKŠAITIS
Nuotr.Rizikingiausi automobiliai. Senesnės gamybos BMW markės automobiliai priskiriami didesnės rizikos grupei. Jie mėgstami jaunų žmonių, kurie dažniausiai vairuoja neatsakingai ir sukelia eismo įvykius.