Šluota rekordininkė
Savaitgalį visi Panevėžio keliai vedė į turgavietėje „Tau, žemdirby“ šurmuliavusią tryliktąją Kaziuko mugę. Svarbiausiu pavasarinės šventės akcentu šiemet tapo Berčiūnuose ūkininkaujančio panevėžiečio Algirdo Matuzevičiaus surišta ir smagiomis raganaitėmis išpuošta rekordinio dydžio šluota. Į unikalų padargą kūrėjas įdėjo tiek šluotų, kad visoms 380 Panevėžio gatvių užtektų bent po dvi.
Ūkininkas tikina tokiu kūriniu nenorįs parodyti, kad miestas nešvarus, tik priminti panevėžiečiams seną tradiciją prieš Velykas apsišvarinti.
„Panevėžys – pats švariausias miestas. Bet rusų laikais talkos būdavo, visi kartu miestą švarindavo, o dabar tvoromis savo kiemus apsitveria“, – pastebi A.Matuzevičius.
Šluotas unikaliam kūriniui ūkininkas pradėjęs rišti nuo rudens, o į vieną didžiąją su pagalbininkais visas surišęs per savaitę iki mugės. Nors milžiniška šluota galėtų būti įtraukta į rekordų knygą, A.Matuzevičius tikina nemėgstantis biurokratinių nesąmonių ir popierizmo.
„Šluotos esmė – ne rekordas, o šventė“, – tvirtina ūkininkas.
Šmaikščiai rišėjas su pavasariu pasveikino ir Kaziuko mugės įkvėpėją, sielą ir organizatorę, turgavietės savininkę Aldoną Janavičienę – verslininkė net aiktelėjo iš nuostabos, išvydusi specialiai jai surištą sužaliavusią šluotą.
Pirmąją mugės dieną lankytojų akį traukusi šluota milžinė vakar baigė savo gyvenimą aukcione. Dar jam nė neprasidėjus daugiau nei pusę A.Matuzevičiaus surištų šluotų įsigijo už miesto švarą atsakingas „Panevėžio specialusis autotransportas“.
A.Matuzevičius savo originaliomis idėjomis panevėžiečius nustebina nebe pirmą kartą. Miesto 500-ąjį jubiliejų vyriškis pažymėjo nupynęs daugiau nei 67 metrų, toną ir 250 kg svėrusią svogūnų pynę.
Per daug suvalkiečių
Nors mugėje šurmuliavo sausakimša pirkėjų minia, o prekeiviai lyg susitarę tvirtino, kad ekonominis sunkmetis jiems – nė motais, vis dėlto krizė nebuvo pamiršta. Kaip nė vienais metais, mugės lankytojai noriai vaišinosi turgavietės administracijos verdama antikrizine žolelių arbata.
„Kaip ir kasmet, tikėjomės, kad bus išgerta apie 1000 puodelių arbatos. Bet teko lėkti dar 500 pirkti, o kiek dar į tuos pačius prašė pilti“, – džiaugėsi nemokamai dalijamo gėrimo populiarumu A.Janavičienė.
Savo autentiškus suvenyrus ir praktiškus, buityje praverčiančius gaminius šiemet mugėje siūlė daugiau nei 150 tautodailininkų.
„Žiūriu, kad Panevėžyje daug suvalkiečių atsirado – niekas
nieko neneša, nei su baronkomis ant kaklo einančių nematyti“, – dėl mažo pirkimo
mugės lankytojams šmaikščiai įgėlė Tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto
pirmininkas Vidas Mažukna.
Saugo nuo uošvienės
Su pirkėjais besiderantys prekeiviai tikino krizės nejaučiantys. Nuo lito iki 20 Lt kainuojančias verbas pardavinėjusi kėdainiškė Birutė Mikšienė džiaugėsi, kad jos triūsas jau atsipirko.
„Kėdainiuose verbas labai perka – šiemet jau 600 spėjau parduoti. Panevėžyje pirmą kartą prekiauju. Labai patiko Kėdainiuose koncertavęs panevėžiečių ansamblis, jie ir pakvietė į mugę“, – pasakojo B.Mikšienė.
Iš Karsakiškio seniūnijos į mugę atvažiavusi Ona už savo verbas prašė kiek mažiau – nuo 5 iki 10 litų. Moteris įsitikinusi – net ir sunkmečiu verbų rišimo menas neliks užmirštas.
„Kad verba būtų graži, reikia meilės augalui, o kas padaryta su meile, niekur nedingsta“, – įsitikinusi Karsakiškio seniūnijos laukus rinkdama žolynus išbraidžiojusi Ona.
Visų galų meistru prisistatęs panevėžietis Raimondas Daujotas pirkėjus viliojo šmaikščiai reklamuodamas paties siūtas raganiukes-naminukes bei rankų darbo medinius peilius, pjaustymo lenteles.
Anot jo, prieškambaryje pakabinta naminukė apsaugos namus nuo visokio blogio. Vyras tvirtina pats išbandęs savo siūtų raganaičių galią.
„Niekada nesu matęs uošvienės piktos – kai tik įeina į namus, iš karto linksma pasidaro“, – šmaikštavo R.Daujotas.
Labiau nei uošvienės bijančius krizės meistras ragino už 4 litus pirkti medinį peilį sviestui tepti.
„Smailiu peiliu paskutinės sviesto kruopelės nepakabinsi, o šitas – kaip tik tam tiks“, – aiškino R.Daujotas.
Pasiginčytų su
profesoriumi
Pro smalsuolių minią vargiai buvo įmanoma prasisprausti prie savo austomis grožybėmis stalą nukrovusios garsios Panevėžio krašto audėjos Angelės Aleliūnienės. Prie liaudies menininkės žmonės brovėsi ne tik rankomis austų juostų, staltiesėlių ar užvalkalų pagalvėlėms pirkti, bet ir su pačia audėja pasišnekučiuoti. Žodžio kišenėje neieškanti A.Aleliūnienė linksmai egzaminavo smalsuolius – šiems teko pasukti galvas, kad atsakytų, kas gimsta su plaukais, kada pjaunamas šienas, ko bijo merga ir varlė ir kodėl varlė šalta?
Kaziuko mugės tradiciją parduoti, ką patys sukūrė, puoselėja ne pirmus metus šventėje dalyvaujantys A.Bandzos vaikų globos namų auklėtiniai. Vaikų pagaminti ir už simbolinę kainą pardavinėjami moliniai suvenyrai, skudurinės lėlės, veltiniai karoliai ir kitos grožybės ne vieną mugės lankytoją privertė praverti piniginę.
Užsukusieji į mugę daugiau grožėjosi iš vytelių pintomis gėlėmis, krepšeliais, nei pirko, bandė išgauti vazonų dekoravimo paslaptis, itin populiarūs buvo per Velykas nepakeičiami mediniai loveliai margučiams ridinėti.
„Ačiū dievui, kad turgavietė rengia Kaziuko mugę. Aš susitikęs dar gerai pasiginčysiu su profesoriumi, pareiškusiu, kad Kaziuko mugė tegali būti Vilniuje. O kas čia blogo, kad ir Panevėžyje vyksta, jei džiaugiasi ir kas parduoda, ir kas perka“, – pareiškė visą savaitgalį po mugę sukiojęsis Panevėžio tautodailininkų vadas V.Mažukna.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 9 d. „Sekundėje“.
Sušalusius mugės lankytojus organizatoriai vaišino karšta antikrizine žolelių arbata. G.Lukoševičiaus nuotr.
