Į draudimo bendroves nuolat kreipiasi klientai, norintys apmulkinti draudikus ir nepagrįstai gauti išmokas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, kasko ar netgi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Bendrovės „PZU Lietuva“ specialistai 2008 metų pabaigoje nusprendė paskelbti neįtikinamiausius bandymus sukčiauti.
Penkta vieta. Į Žalų skyrių kreipėsi klientas ir aiškino, kad jam priklauso išmoka, nes jis esą savo automobiliu sustabdęs traukinį. Ekspertai apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad dešinysis jo šonas buvo stipriai aplamdytas, kai vairuotojas, sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančios mašinos.
Ketvirta vieta. Vienas automobilininkas pareiškė savo kieme įvažiavęs į obelį. Apsilankęs kliento kieme ekspertas iš tikrųjų rado obelaitę. Galbūt ji ir būtų galėjusi aplankstyti automobilį, tačiau buvo akivaizdu, jog situacija surežisuota: kad medelis irgi atrodytų nukentėjęs nuo susidūrimo, jis buvo stipriai apgenėtas kirviu.
Trečia vieta. Neįtikinamiausių bandymų suklaidinti draudikus sąraše yra istorija kliento, kuris pareiškime nurodė, kad atėjusio ryte prie automobilio dėmesį pirmiausia patraukė apibraižytas… dugnas. Visą mistiką išsklaidė ekspertai, nustatę, kad draudėjas tiesiog užvažiavo ant per aukšto borto ir taip sugadino automobilio dugną.
Antra vieta. Šios vietos vertas atvejis kainavo daug pastangų abiem eismo įvykio dalyviams, bandžiusiems pakeisti istoriją eismo įvykio, kai per greitai važiuodamas vairuotojas nesuvaldė mašinos ir nuriedėjo nuo kelio. Dėl tik pačiam suprantamų priežasčių jis paskambino draugui ir bendromis jėgomis sugalvojo paaiškinimą, esą šis važiavęs iš paskos, bandęs lenkti, bet užkliudęs buferį, ir lenkiamasis nulėkęs į griovį. Kad situacija atrodytų tikroviškesnė, abu vairuotojai nuplėšė savo automobilių buferius. Išmatavus abu buferius paaiškėjo, kad net teoriškai negalėjo nutikti tokia situacija, nes šios mašinų detalės buvo skirtingo aukščio. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad situacijos dalyviai nė nebuvo susitarę dėl detalių: vienas aiškino, kad automobilis apsivertė ant stogo, kitas – kad nuriedėjo nuo kelio ir sustojo ant šono. Žinoma, keistai atrodė ir tai, jog lenkiantysis aiškino važiavęs apie 95 km per val. greičiu, o lenkiamasis pasakojo judėjęs bent 20 km per val. greičiau.
Pirma vieta. Šis atvejis vertas Holivudo scenaristo plunksnos. Draudėjas kreipėsi dėl išmokos pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. „PZU Lietuva“ bendrovėje apsilankė du gana įtartinai atrodantys jaunuoliai. Vienas jų neva buvo visiškai sužalotas: naudojosi ramentais, jo galva buvo aptvarstyta, viena ranka sugipsuota. Antras vaikinas lydėjo sužalotąjį ir buvo atsakingas įtikinamai pateikti informaciją draudikams.
Pasak vaikinų, nukentėjusysis viename prekybos centre pirko čiužinį. Pripūtęs oro nusprendė ant jo prisėsti ir išgerti puodelį kavos. Deja, vaikinų teigimu, čiužinys sprogo, todėl jaunuolis smarkiai nusiplikė kava, iš rankų iškritęs puodelis rėžėsi ir praskėlė kaktą (ant jos tikrai matėsi senas randas), oro srovė, išsiveržusi iš čiužinio, sviedė nukentėjusįjį į sieną, tad jis patyrė daugybę lūžių. Keisčiausia šiame pasakojime draudikams pasirodė tai, kad daugybę sužalojimų patyręs jaunuolis ne tik nesikreipė į medikus, bet ir tikėjosi, jog išmokai gauti užteks pateikti išsaugotą čiužinio pirkimo čekį.
„SEKUNDĖS“ INF.
Nuotr. Pastaruoju metu itin padažnėjo bandymų
apgauti draudimo kompanijas imituojant avarijas.
